Parkinsono liga
Sandra Putrūnaitė
Parkinsono liga - tai lėtinė progresuojanti, viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų. Ji diagnozuojama apytikriai 1 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Paskaičiuota, kad per ateinančius 15-20 m. sergančių šio amžiaus žmonių skaičius padvigubės.
Ligos priežastis - specialios biocheminės medžiagos - dopamino - sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos ląstelių nykimo. Svarbus ir kitų medžiagų (acetilcholino, glutamato) pusiausvyros sutrikimas. Dėl to lėtėja ar nebevyksta nervinio impulso plitimas tose srityse, kurios atsakingos už judesių valdymą. Parkinsono ligos atsiradimo priežastis iki šios nėra iki galo aiški.
Kaip liga pasireiškia ir kaip gydoma
Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ar/ir kūno drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Dažniausiai prasideda vienos rankos ar kojos drebėjimas, pamažu jis apima kitas galūnes. Rečiau pasitaiko apatinio žandikaulio, liežuvio, galvos, liemens drebėjimas, kuris matomas ramybės metu, tam tikroje pozoje, didėja susijaudinus, sumažėja judesių metu ir išnyksta miegant. Judesiai tampa lėti, sunku pradėti judėti. Žmogus mažiau nei anksčiau gestikuliuoja, jo veido mimika tampa skurdesnė ("kaukės veidas"). Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir kojomis per kelius ("boksininko" poza).
Sunkiau išlaikyti pusiausvyrą - yra polinkis griūti. Lankstant rankas ar kojas, jaučiamas stiprėjantis raumenų įtempimas, o galūnė linksta ir tiesiasi netolygiai, lyg trūkčiodama ("dantračio" fenomenas). Pasikeičia rašysena: raidės smulkios, sunkiai įskaitomos. Balsas tampa lėtas, monotoniškas, gali prikimti. Ilgiau sergant atsiranda daug kitų varginančių simptomų.
Parkinsono ligos eiga lėtinė, progresuojanti, dėl to, deja, neišgydoma. Ilgiau sergant, gali pasitaikyti ne visuomet nuspėjamų sveikatos pablogėjimų bei pagerėjimų, kurie iš dalies priklauso nuo vartojamų vaistų. Šeimos ar kitas gydytojas, įtaręs šią ligą, turi nusiųsti ligonį pas neurologą.
Pagrindinis Parkinsono ligos gydymo tikslas - kiek įmanoma sumažinti funkcinės veiklos sutrikimą. Vaistų skiriama tuomet, kai simptomai pradeda trukdyti ligonio darbinei ar kasdienei veiklai. Kadangi svarbiausias ligos išsivystymo mechanizmo veiksnys - dopamino stoka, gydymui reikalingi vaistai, kurie šią stoką bent iš dalies kompensuoja. Tačiau ilgą laiką vartojant minėtus vaistus, atsiranda ilgalaikio gydymo komplikacijų.
Parkinsono liga - kompleksinės kilmės liga, todėl konkrečių profilaktikos priemonių išskirti neįmanoma. Reikia pilnavertiškai maitintis, vartoti antioksidantų turintis maistą, siekti didesnio fizinio aktyvumo.
Patarimai sergantiems
* Niekada nenutraukti ir nekeisti medikamentinio gydymo be gydytojo žinios. * Kasdienė mankšta didina ištvermingumą ir gerina savijautą. Pratimų išmokys gydytojas ar kineziterapeutas. * Jei vargina drebėjimas, reikėtų atsipalaiduoti, giliai pakvėpuoti; vengti kofeino; reguliariai mankštintis; gerai pailsėti. * Vaikščiojimui patogu turėti porą gerų batų žema pakulne ir gera pėdos atrama; vengti sportinių batelių su rumbuotais padais. Reikėtų stipriau kilnoti kojas ir mosuoti rankomis; žengti lyg lipant per rąstą. Treniruotis eiti ilgais žingsniais. Stovėti tiesiai, laikant galvą iškeltą. Jeigu reikia apsisukti, nesisukti ant vienos kojos, o eiti ratu, kol atsisukama į reikiamą padėtį. * Jeigu sustingote, nebandykite eiti, o prispauskite kulnus prie grindų; stovėkite tiesiai, neatsiloškite; žiūrėkite tiesiai, pasirinkite taikinį ir eikite į jį, ypač žengdami pro duris. Jeigu einate su kitu žmogumi, duokite jam ranką ar įsikibkite į parankę. Reguliariai mankštinkitės - tai padės išlaikyti pusiausvyros pojūtį. * Jei ypač pasunkėjo rašymas, pabandykite rašyti dideliu rašikliu ar pieštuku. Kartkartėmis pakelkite ranką, ištieskite per alkūnę, pajudinkite pirštus. Bandykite spausdinti mašinėle ar kompiuteriu. * Jei vargina kritimai, pašalinkite iš kelio kilimėlius arba kitas kliūtis kojoms namų viduje ir jų aplinkoje; jei reikia, naudokitės lazdele. Venkite kopėčių arba kėdės aukštai esantiems daiktams pasiekti. Prieš atsikeldami iš lovos arba kėdės, stabtelėkite minutei sėdimoje padėtyje; jei pajutote svaigimą, sustokite arba atsisėskite. * Versdamiesi lovoje ant šono, pirmiausiai pasukite galvą; pasispirdami priešinga koja, pasukite šlaunis; tada viršutine ranka siekite ta pačia kryptimi. Kai norite atsisėsti, atsigulkite veidu į lovos kraštą; padėkite abi rankas ant lovos ties krūtine, atsistumkite jomis, nuo lovos krašto nuleiskite kojas. Keldamiesi iš lovos, pirmiausia atsisėskite nuleisdami kojas, paskui statykite abi kojas ant grindų; rankomis atsiremdami palei šlaunis, lėtai kelkitės. Lengviau judėti padėtų lovos turėklai ar skersinis virš lovos. Atlasinė patalynė sumažintų trintį. Turėkite naktinę lempą. * Įsigykite rūbus, kuriuos lengva užsivilkti (pvz., sportines kelnes, nertinį), batus su lipdukiniais užsegimais. * Stiprinkite veido judesius ką nors sakydami (pvz., abėcėlę), garsiai skaitydami. Stenkitės tarti aiškiai, mintis reikškite trumpomis, glaustomis frazėmis. * Valgykite, padėję indus ant neslystančio patiesalo; naudokite maisto smulkintuvą, kad nereikėtų pjaustyti peiliu. Valgykite mažais kąsniais, gerai sukramtykite, atsargiai rykite. Dažnai užgerkite. Maitinkitės laiku, tuo pačiu metu. Nurykite seiles prieš įsidėdami maistą į burną. * Pašalinkite iš vonios kambario slidžius kilimėlius, užklokite plyteles neslystančia danga, vonioje patieskite guminį kilimėlį; įsirenkite stiprias rankenas prie vonios, tualeto.
Liga paveldima?
Maždaug prieš porą metų mokslininkai aptiko genetinį Parkinsono ligos komponentą. Išaiškėjo, kad genetinė mutacija, susijusi su ligos raida, dažniausiai pasitaiko arabams, šiaurės afrikiečiams bei aškenazi ir kilmės žydams. Anksčiau buvo manoma, kad genetinis komponentas nevaidino esminio vaidmens ligos raidoje, tačiau dabar labai intensyviai dirbama šiuo klausimu, todėl kol kas vienareikšmiško atsakymo nėra.
