Malonus pavojus
Narkomanija - viena didžiausių blogybių, tykančių šių dienų jaunimo. Ji ypač paplito per pastaruosius kelerius metus, kai ypač padaugėjo narkomanų, atjaunėjo jų amžius, padaugėjo juos platinančių prekeivių. Žinoma, narkotikų apyvarta yra viena pelningiausių nelegalaus verslo šakų. Narkomanija sąlygoja daugybę kitų neigiamų reiškinių visuomenėje - nusikalstamumą, pavojingų ligų plitimą ir pan.
Iš spaudoje pateikiamų policijos suvestinių pastebima, kad Lietuvoje didėja narkomanijos problema. Šalyje 2001 metais už nelegalią narkotikų apyvartą iškeltos 1039 baudžiamosios bylos. Šis skaičius sudaro 1,3 proc. visų Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų, o kur dar mirtys nuo narkotikų, neseniai nuskambėjusios visoje Lietuvoje. Didžiausias užregistruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius Vilniuje - 365 ir Klaipėdoje - 168. Šiuose miestuose paklausą turi brangesni narkotikai (heroinas, amfetaminas, kokainas). - mat daugiau gyventojų, pramogų vietų, aukštesnis nei kituose miestuose pragyvenimo lygis.
Dėl narkomanijos iškylančias problemas Sandra Putrūnaitė aptaria su Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Vaikų ir paauglių poskyrio administratore, medicinos psichologe Ieva Krivickaite.
- Ar vieną kartą narkotikų pavartojusį žmogų jau galima vadinti narkomanu?
- Tai nereiškia, kad jis taps narkomanu. Organizmas paprastai sunkiai reaguoja į šias medžiagas. Apsinuodijus gali būti ir ypač sunkių padarinių sveikatai. Tačiau jei žmogui pirmi įspūdžiai buvo geri, didelė tikimybė, kad jis pabandys dar kartą. Vėliau - dar. Kai savijauta nuo narkotikų pablogės, bus per vėlu - žmogus jau nebegalės apsieiti be narkotikų.
- Kokių savybių turintys žmonės linkę į šią ligą?
- Į narkomaniją linkę irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys dvasinės pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai pasiduodantys kitų įtakai, ribotų interesų, turintys psichologinių problemų žmonės. Dažniausiai tokie žmonės neturi gyvenimo tikslo, ieško netikrų malonumų, jie būna lepūnėliai, mėgstantys be tikslo šlaistytis gatvėmis, linkę pervertinti savo galimybes arba nusivylę po asmeninių nesėkmių.
- Kokie yra narkotikų vartojimo būdai? Kuris galbūt pavojingiausias?
- Narkotikai vartojami įvairiais būdais: išgeriant, kramtant, praryjant, uostant, įkvepiant ar įsišvirkščiant į veną, paodį ar raumenis. Visi vartojimo būdai yra susiję su rizika. Uostant, kvėpuojant galima uždusti, tačiau daugiausiai pavojų yra susiję su injekcijomis: susileidus į veną per didelį kiekį medžiagos, perdozavus gali ištikti staigi mirtis, jei nesterilūs švirkštai ar adatos, galima užsikrėsti hepatitu B, C, ŽIV ar kitomis infekcijomis.
- Kokios gali būti vartojimo komplikacijos?
- Asmenys, vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai, padidėja kraujo užkrėtimo rizika. Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS. Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas. Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas. Ilgainiui toks žmogus visai nebegali dirbti. Vartojant narkotikus gali išsivystyti psichozės su regos, klausos haliucinacijomis, nuotaikos sutrikimais.
- Kodėl jauni žmonės, žinodami pasekmes, vis dėlto ryžtasi ragauti narkotikų, o vėliau ir giliai įklimpsta?
- Dažnai visa ko pradžia yra šeima. Manyčiau, kad šių laikų šeimoje yra daugybė skaudulių. Vaikai namuose patiria smurtą, žeminimą, nuolatinį atstūmimą. Dažni tėvų konfliktai arba visiška nesantaika žeidžia jauną žmogų ir ne tik nerodo jam pavyzdžio, bet pastumia gilios duobės link. Vaikų, paauglių, jaunimo problemos iš tiesų yra didelės. Tai ne vien tik pasisvaičiojimai apie nelaimingą meilę, vienatvę, bet ir nuolatinis blaškymasis tarp savęs ir aplinkos. Tėvai nenori arba neturi laiko pasikalbėti su savo dukterimis ir sūnumis, tik moralizuoja ir kraipo galvą, kodėl pasuko ne tuo keliu. Nuoskauda, atstūmimas, prievarta kaupiasi viduje ir palengva virsta agresija, neapykanta. Nuo mažens neturėjęs teigiamo šeimos modelio, vaikas vėliau nemoka išspręsti kilusių gyvenimiškų problemų, nesugeba suvokti savo atsakomybės. Taigi jis lengvai gali pasiduoti draugų įtakai ir paragauti narkotikų. Tai yra pradžia
- Ar narkomanija - išgydoma liga?
- Narkomanija yra neišgydoma - noras vartoti narkotikus liks visą gyvenimą. Tik valios pastangomis žmogus gali priešintis šiam norui visą gyvenimą, bet jam bus nuolat reikalingos specialistų konsultacijos, artimųjų, aplinkinių parama, patinkantis darbas, turiningas laisvalaikis ir t.t. Visa tai kartu yra labai sunku užtikrinti, todėl didelė dalis narkomanų vėl pradeda vartoti. Buvę narkomanai kuria savo bendruomenes, kuriose stengiasi padėti likimo draugams. Narkomaniją mėginama gydyti ir pasitelkus krikščioniškąsias tradicijas. Tik nedidelė dalis narkomanų sugeba galutinai nutraukti narkotikų vartojimą.
- Kaip atpažinti vartojantį narkotikus žmogų?
- Labai išsiblaškęs, raudonomis akimis (gali būti išsiplėtę arba susiaurėję vyzdžiai), keistai kalba, prastai miega, nemandagus, nevertina senų draugų, visai neturi energijos. Taip pat pasikeitęs elgesys - tampa uždaras, nežiūri į akis, meluoja, gali pradėti vagiliauti, dažnai pyksta ir ginčijasi dėl menkniekių.
- Kaip išvengti narkomanijos?
- Svarbiausias vaidmuo kovojant su narkomanija tenka tėvams. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, jie turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį - mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų, patarti jam, su kuo draugauti nederėtų. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save. Save gerbiantis paauglys lengviau pasakys "ne".
Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vis tiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu.
Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš vaiko draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti vaiką tokiai situacijai. Reikia patarti vaikui nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs. Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti. Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Vaikas turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam - pavojinga!
