Pasveiko tik pakeitęs gyvenimo būdą
Irena ZUBRICKIENĖ
Algirdas Jančas (65 m.) - Marijampolėje gerai žinomas žmogus: ne tik daugybę metų vaikų muzikos mokykloje smuiko mokytoju dirba, bet ir vadovauja Lietuvoje pagarsėjusiai marijampoliečių kultūros darbuotojų kapelai "Giriniai obuolukai", patalkina ir neįgaliųjų ansambliui, pats smuikuoja kamerinės muzikos ansamblyje "Cantare". Autoritetą turintis muzikas, kadaise išsigandęs, kad jo karjerą sustabdys staiga užklupusi liga, dabar linkęs visiems įteigti, jog tik dėmesys ir meilė sau yra žmogaus sveikatos, geros jausenos palydovas.
Pasiligojęs Kalėdų Senis
Per gyvenimą visada bėgte bėgęs Algirdas Jančas buvo priverstas sustoti, kai jam buvo 50 metų. Vyras gerai prisimena, kad tada buvo žiema, Naujųjų laukimu užkrėstas smagus ir spalvingas laikotarpis. Pedagogas ir muzikas, šiaip aktyvus kultūros darbuotojas, keliavo per mokyklas ir kitas organizacijas, apsirengęs Kalėdų Senelio drabužiais. Po vienos tokios šventės kaimo mokykloje Algirdas staiga pradėjo blogai jaustis - kankino duriantis skausmas, tarsi susikaupusiomis druskomis būtų užsikimšę inkstų latakai, nerimą kėlė pabalęs veidas, aktyvumą stabdė silpnumas.
Medikei įtariant inkstų problemą, pacientui buvo paskirti vaistai. Vaistininkė patarė vyrui pirktis indiškų medikamentų, pagamintų iš vaistažolių - esą jeigu nepadės, tai bent jau tikrai nepakenks. Taip pat - papasninkauti. A. Jančas suvokė, kad negalavimų priežasties tikrai pirmiausia reikia ieškoti savo mitybos kultūroje. Mat anksčiau panašių inkstų problemų turėjo ir muziko tėvas, kuriam medikai tuokart patarė keisti mitybos įpročius.
Taupumas atvedė į kursus
Anot A. Jančo, bijojęs save, ligonį, greitai "nurašyti", todėl kelias dienas pabadavęs jis pradėjo jaustis kiek geriau. Vyras suprato: kovoje su liga pataikyta į dešimtuką. Tereikėjo vėl nepasiduoti gyvenimo pagundoms, neplaukti pasroviui ir kiekvienu momentu prisiminti save bei savo skrandį, režimą, kasdienybės darbų tempą. Juolab kad dar labai norėjosi būti aktyviam ir nuotaikingam bei reikalingam. Šitaip praėjo pora metų - džiūgauti pagerėjusia sveikata nelabai buvo galima.
- Kaip tik tada į mano rankas pateko vietos laikraštis, kuriame perskaičiau skelbimą apie Ajurvedos kursus. Jame mane užkabino suvalkiečiams aktualus momentas - galimybė pačiam save išsigydyti, nemokant pinigų nei daktarams, nei brangiems vaistams. Šis taupumas ir galimybė negaišti laiko poliklinikos koridoriuose mane nuvedė į tuos kursus.
Dvi savaites trukę kursai, kuriuos vedė iš Maskvos atvykusi lektorė, A. Jančui ne tik paaiškino, kad Ajurveda - "gyvenimo žinių mokslas" (išvertus iš senosios sanskrito kalbos), bet ir paskatino susidomėti Ajurvedos medicina, kurios pagrindiniai tikslai - ne tik gydyti kūną, bet ir siekti proto ir dvasios palaimos. Ajurvedos teiginiai ir programos moko žmones suprasti gamtos reiškinių dėsningumus ir jų įtaką sveikatai, pasirūpinti ligų prevencija (dar iki ligos), o atsiradus negalavimams - visiškai išgydyti žmogų ir grąžinti jį į harmoningą būseną.
Išsilavinęs vyras iš pradžių kai kuriuos kursų momentus vertino skeptiškai, tačiau lektorės įžvalgumas jį greitai įtikino. Vos tik specialistė, apžiūrėjusi A. Jančo rankas, nagus, liežuvį ir akis, pasakė, kad jo negalavimus kursto kažkada patirta galvos trauma, dabar "išlandinanti" pasekmes, vyras iš tiesų prisiminė turėjęs tokią problemą. A. Jančui parūpo išbandyti savo valią, ištvermę ir kartu patikrinti Ajurvedos specialistės prognozių tiesą. Vyrui, be kitų individualių rekomendacijų, buvo patarta 10 savaičių gyventi tuo pačiu ritmu: vieną dieną per savaitę "skriausti" save visišku badu (net be vandens), išvakarėse laisvinamaisiais vaistais išvalius organizmą. A. Jančas buvo paklusnus vykdytojas. Po 10 savaičių, jo teigimu, išties pasijuto daug geriau.
Sveikas - jau 13 metų
- Aš visiškai pakeičiau savo gyvenimo kultūrą - taip glaustai galėčiau apibendrinti savo kelią sveikesnės kasdienybės link, - sakė A. Jančas. - Ajurvedos medicinos pamokymais aš užsikrėčiau ne toms kelioms savaitėms, kol ieškojau pagalbos savo organizmui, o, esu įsitikinęs, visam savo gyvenimui. Nenukrypęs nuo Ajurvedos gyvenu jau 13 metų.
A. Jančas, Ajurvedos išpažinėjas, jau keliolika metų griežtai laikosi įprastos dienotvarkės: keliasi apie ketvirtą ar penktą valandą, pusantros valandos medituoja, paskui užsiima savo profesine veikla, grįžęs į namus - dvasiniais skaitiniais, o dieną užbaigia vėl meditacija ir gana anksti nueina poilsio. Dar liko nepaminėta būtinas kruopštus, ritualą primenantis organizmo valymas kelis kartus per dieną, kai akys, ausys, nosis, burna išsiplaunama pasūdytu vandeniu bei prausiamasi tik vegetarų muilu, taip pat - maisto ruoša bei valgymas.
A. Jančas tvirtino 13 metų esąs nerūkantis ir alkoholio (net ir alaus) visiškai neragaujantis žmogus (reta išimtis kultūros darbuotojų baruose!), atsisakantis ir kitų gyvenimo malonumais daugelio vadinamų dalykų (esą alkoholis mažais kiekiais reikalingas tik vaistams po organizmą išnešioti). Vyras daug laiko skiria mankštoms, daugelį atstumų stengiasi įveikti pėsčiomis.
- Ne vienam mano dabartinis gyvenimo būdas kelia tik juoką, bet aš nepaisau, - atlaidžiai šypsodamasis sakė A. Jančas. - Svarbiausia - mano sveikata gera, tarsi variklis visiems darbams, man nieko neskauda, nepuola nė trumpalaikės ligos, o aš kasdien gyvenu meile ir geromis emocijomis, jaučiuosi dvasiškai tobulėjantis - ko daugiau žmogui bereikia?
Daug dėmesio - valgymo kultūrai
A. Jančas, išstudijavęs ne vieną Ajurvedos knygą, laikosi patarimų. Pavyzdžiui, žino, kad valgyti žmogui reikia tik tada, kai jis jaučiasi išalkęs ir kai ankstesnis maistas visas jau būna suvirškintas (po 3 - 5 valandų). Kad skrandis būtų tinkamai ištreniruotas, valgyti reikia kasdien panašiu laiku, o tarp valgymų draudžiama užkandžiauti, nes antraip skrandis "išvaromas iš proto". Stipriausias maistas organizmui reikalingas per pietus - tada stipriausia yra "virškinimo ugnis". Paskutinį kartą per dieną reikia valgyti dar iki saulės laidos. Negalima apkrauti skrandžio likus 3 valandoms iki miego ar 2 valandoms iki fizinės veiklos (ne tik sporto, bet ir sekso). Ajurvedos išpažinėjai nelinkę raginti ir dažnai gerti vandenį - esą jo reikia tik tada, kai žmogus jaučiasi ištroškęs.
Kokiomis porcijomis valgo savo gyvenimo būdą pakeitęs muzikas? Anot jo, kai žmogus valgo tvarkingai ir sąmoningai, jis išmoksta suvalgyti tiek, kiek organizmui reikia. Tinkamas maisto kiekis - kai trečdalis skrandžio užpildoma kietu maistu, trečdalis - skysčiais, o trečdalis lieka neužpildyta. Jeigu po valgio žmogus jaučiasi sunkus, tingus ir nepatenkintas, vadinasi, jis jau persivalgęs ir sugriovęs visus Ajurvedos principus, sudaręs salygas organizmą nuodyti dėl maisto perviršio susidarančiais toksinais. Praktiškai patartina vienu kartu suvalgyti tiek maisto, kiek telpa dviejose suglaustose saujose. Ir dar verta dėmesio pastaba: dėl planuojamo suvalgyti maisto kiekio reikia būti apsisprendusiam dar prieš įsidedant į burną pirmą šaukštą, o ne jau pradėjus valgyti.
A. Jančas, laikydamasis savo principų, nevalgo mėsos - yra vegetaras. Nevalgo ir žuvies, kiaušinių, grybų, negeria kavos, nevartoja baltų miltų, cukraus. Jis įsitikinęs, kad, pavyzdžiui, gyvulio skerdimo neigiamos emocijos vėliau persiduoda mažiausiai per šešis žmones: pradedant nuo skerdiko ir mėsos darinėtojų, baigiant maisto ruošėju ir valgytoju. Anot A. Jančo, žmogui reikalingas šviežias, švarus, lengvai virškinamas, natūraliai saldus maistas. Algirdo maisto racione - cukinijos ir kitos daržovės, medus, riešutai, vaisiai, grūdai, natūralus karvės pienas. Vyras džiaugiasi, kad gardžių patiekalų iš tokių produktų dažniausiai jam pagamina žmona, pati nesilaikanti tų principų. Konservuotas, marinuotas, aromatizuotas, taip pat ir pašildytas maistas - tik nereikalingas balastas.
Reikalinga santarvė su savimi
A. Jančas įsitikinęs, kad žmogaus gyvenimą labai gadina ir trumpina stresai, o Ajurvedos medicinos principai (dažnos meditacijos, kai pašalinės mintys savaime išgujamos iš galvos, ramybė, saviaukla, sveikas požiūris į gyvenimą) sudaro sąlygas gyventi be stresų. Tai esą savotiška santarvė su savimi.
Paklaustas, kaip spėja labai užimtas žmogus skirti laiko ir netrumpoms meditacijoms, ir kasdieniams dvasiniams skaitiniams, A. Jančas tik šypsojosi: kuo kryptingiau žmogus užsiėmęs ir susiplanavęs savo laiką taip, kaip jis pats siekia, tuo daugiau visko suspėja, nes, anot muziko, neatiduoda savo laiko daugelio dievinamam televizoriui ir kitoms banalybėms.
Anot A. Jančo, santarvėje su savimi gyvenantis žmogus - ne tik sveikesnis sau, bet kartu ir gėrio nešėjas visiems. Juk, pavyzdžiui, alkoholį garbinantis pilietis, Algirdo žodžiais, galiausiai lieka be smegenų - puola ar net nužudo savo artimą, pralieja kraują šalies keliuose. Muzikas įsitikinęs, kad sveikos gyvensenos taisyklės, kurių žmogus laikytųsi, nusikaltimų kronikose atsispindėtų tarsi geros šluotos atliktas reikalingas darbas - kriminalų ir dėl jų nelaimingų, kenčiančių žmonių būtų kur kas mažiau.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Muzikantas ir mokytojas A. Jančas jau 15 metų pasukęs daugeliui muzikantų dar labai svetimu sveikos gyvensenos keliu
