Kai žolės - raganos rankose
Irena ZUBRICKIENĖ
Pasvalio rajone, Joniškėlyje, gyvenanti Adelė KARALIŪNAITĖ kai kam Lietuvoje žinoma kaip populiarios dainininkės Gintarės Karaliūnaitės mama, tačiau kur kas daugiau žmonių žino Adelę kaip garsią žolininkę, raginančią atsigręžti į gamtą ir tikinančią, jog visi augalai esti stebuklingi. Šios moters žodžiais, vieną ligą galima gydyti visomis žolėmis ir viena žole - visas ligas. Adelė populiarina savo žinias važinėdama po Lietuvą, susitikimuose su klausytojais pristatydama savo knygą "Ant gyvatės odos" ir, jeigu leidžia sąlygos, kartu su norinčiaisiais rinkdama įvairias žoleles, apie kurias valandų valandas galėtų skaityti paskaitas.
Adelė žolėmis domisi jau seniai (esą taip jai nulemta: ne be reikalo jos promotės pavardė - Žaltauskaitė, neva nukreipusi eiti žolių pažinimo, gydymo jomis keliu), tačiau rimčiau rinkti žoles ir gaminti iš jų raugus pradėjo prieš mažiau nei 10 metų.
- Dabar renku per 400 rūšių augalų, - sakė Adelė. - Renku ištisus metus, net žiemą - samanas, kerpes, įvairiausias žieves. Vaistinių augalų rinkimas man - tarsi ritualas. Tam būtinas tam tikras dvasinis nusiteikimas: visada turi norėti daryti gera.
Žolininkei kiek apmaudu, kad žmonės augalais pradeda gydytis tik tada, kai nebetenka vilties, kai ligos būna chroniškos ir joms jau reikalingas ilgas sudėtingo gydymo procesas. Tada vaistažolės dažniausiai nebepadeda. Esą žmonės labai bijo vėžio, bet dažniausiai miršta nuo kraujotakos sutrikimų. Čia žolelės - rimtas vaistas, jeigu pradedama gydytis jomis iš anksto.
Anot žolininkės, einant rinkti žolių, reikia žinoti, ko eini: pasidomėti, kokias ligas toji žolė gydo, kada ji būna pati veiksmingiausia. Adelė įsitikinusi, kad žolelėmis sustiprinamas žmogaus organizmas, paskatinamas gijimo procesas, išvalomas kraujas, kuris yra užterštas įvairiais konservantais.
- Patarčiau kelis kartus per metus išgerti arbatėlę, kurios mišinys sudarytas iš 12 žolių: raudonųjų dobilų žiedų, jaunų beržo lapų, sidabražolės, jonažolės, kraujažolės, dirvinės mėtos, daugiametės saulutės, erškėtrožių žiedlapių, lazdyno žievės, lazdyno lapų, žiognagės šaknies ir bekvapės ramunės, - neužsikirsdama bėrė augalų pavadinimus savo srities žinovė. - Savijautai pagerinti ši arbata tikrai padės.
Neseniai Adelė Karaliūnaitė išleido senovinių receptų knygą "Ant gyvatės odos". Joje mokoma atpažinti vaistinguosius augalus, pasakojama apie jų gydomąsias savybes, mokoma, kaip žoleles rinkti ir paruošti.
Anksčiau Adelė dirbo veterinarijos gydytoja - yra diplomuota šios srities specialistė. Moteris prisimena, kad poreikis gydyti joje gyvas nuo pat vaikystės. Esą kažkaip natūraliai kaimo žmonės pas ją kadaise, pačios žodžiais, tempdavo sužeistus, sergančius gyvūnėlius, kuriuos ji gydydavo ir prižiūrėdavo. Dažniausiai - labai sėkmingai. Adelė prie pat namų buvo įkūrusi didžiules gyvūnų kapinaites -jose laidodavo tuos gyvūnėlius, kurių jai nepavykdavo išgelbėti.
- Stoti į tuometę Veterinarijos akademiją mane paskatino vienas ženklas: kartą prie manęs, bebėgiojančios mišku, prisiplakė kokių 3 mėnesių vilkė, - džiugiai pasakojo A. Karaliūnaitė. - Tuomet jau mokiausi dailės, tekstilės, tačiau minėtas įvykis mane atvedė į visiškai kitokį kelią. Apskritai aš nuo pat jaunystės skeptiškai žiūrėjau į įvairias nepaaiškinamas galias, tačiau dabar žinau, jog viską lemia pašaukimas: jei žmogus jį turi, tas pašaukimas nuves paskui save - anksčiau ar vėliau.
Paklausta, kodėl tuokart nestojo į Medicinos institutą, jeigu traukė noras aplink save matyti sveiką gamtą ir sveikus žmones joje, Adelė teigė, jog tuomet jai, kaimo vaikui, buvo tiesiog neįmanoma patekti į šią aukštąją mokyklą. Tačiau dabar moteris labai laiminga dėl savo pasirinkimo, nes, anot jos, šiuolaikinė medicina yra labai nutolusi nuo gamtos, moko, kaip gydyti ligas, o ne patį žmogų. Jos įsitikinimu, žmogus turėtų būti įtraukiamas į natūralų gamtos ratą, o medicina dažnai jį tolina nuo gamtos. Adelė primena: liaudies medicina, kaip liudija mūsų senolių išmintis ir patirtis, teigia, jog žmogus gydomas ne tik vaistais, bet ir žodžiu, vandeniu, užkalbėjimu. Tai esą dabar užmirštama, besivaikant įmantresnių piliulių.
Šiuo metu žolininkė Adelė gyvena savo tėviškėje - Joniškėlyje. Visą savo laiką ji atiduoda bandydama atskleisti žolių paslaptis, aiškindamasi žolelių gydomąsias savybes, gamindama natūralius vaistus. Stebukladare moterį vadinantys ligoniai kreipiasi į ją pagalbos ne tik dėl vaistažolių, bet ir dėl gydymo. Per metus pas šią žolininkę apsilanko apie 3000 tokių žmonių. Kai kas Adelę, padėjusią sustiprėti, atsigauti ar net ir išgyti, vadina ragana - moteris dėl to nė kiek nepyksta.
- Ragana man - neįžeidus žodis, - sakė žolininkė. - Ragana nuo eilinės, niekuo nepasižyminčios moters skiriasi žiniomis, kurias nukreipia viena linkme. Tarkim, viena moteris gali būti labai gera ragana mezgėja arba audėja, o kita - žolių žinovė. Augau didelėje šeimoje. Kaimo moterėlės, eidamos į turgų pirkti kiaulės, vesdavosi ir mane, nes esą turėdavau gerą akį ir padėdavau gerai išrinkti. Viena kaimo moteris išmokė mane ir gyvates gaudyti, ir žoles rinkti. Gal ji jau tuomet manyje kažką įžvelgė?..
Savo pomėgį pavertusi pagrindiniu užsiėmimu Adelė teigė labai mylinti šį darbą. Tai - jos gyvenimo būdas. Sukaupta patirtis, kaip minėta, suguldyta į senovinių receptų, kuriuose minimos tik įvairios žolės, knygą. Adelė prasitarė, kad jau yra jos parašytos ir dar 3 knygos: dvi - liaudies medicinos tematika, o viena - jaunystės meilės romanas. Moteris tikisi kada nors jas visas taip pat išleisianti.
Savo garsiajai dukteriai Gintarei, kuriai motinos pagalba buvo labai reikalinga ne tik patyrus skaudžią eismo nelaimę greitkelyje, Adelė sakė pranašaujanti irgi stebukladarės žolininkės, raganos ateitį, nes Gintarė esą irgi turinti paveldėtą raganavimo kibirkštėlę.
- Dabar ji dar per jauna, o viskam yra savas laikas, - tvirtino pripažinta žolininkė. - Ir anokia čia paslaptis: taip jau yra, kad kol moteris serga menstruacijomis, ji nieko negali daryti - nei pranašauti, nei gydyti.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Adelę Karaliūnaitę išgarsino ne jos dainininkė duktė Gintarė, o stebuklus darančios gydomosios žolelės
2007 07 16
