Kas svarbiau - Hipokrato priesaika ar biurokratinės taisyklės?
Kauno miesto Centro poliklinikos bendrosios praktikos (šeimos) vyresniosios gydytojos Alvydos Gesaitienės žinioje - daugiau nei 1700 pacientų. Didžioji jų dalis gyvena senamiestyje. Nemažai pacientų yra socialiai remtini, gyvena skurdžiai, o neviltį skandina taurelėje.
- Baisiausia, kad mūsų jaunimas siaubingai geria, - sako A. Gesaitienė. - Neturi darbo, nusivylęs, galų gale net nežino, ko nori iš gyvenimo. Na, tuomet ir geria! Nuo besaikio gėrimo sutrinka kepenys, inkstai, širdis. Tuomet - "Daktarėle, gelbėk!" Mūsų įstatymai tokie: nėra dokumento, nėra ligonio. O alkoholikai beveik niekada neturi nei paso, nei jokių socialinių garantijų.
- Ką tokiu atveju darote? Ar Hipokrato priesaika tebegalioja - teikti pagalbą bet kokiam ligoniui?
- O čia gydytojai ir susiduria su hamletiška problema: padėti ar nepadėti? Geriausiu atveju gali suteikti tą skubią pirminę pagalbą...
- Ir?..
- Dažniausiai kviečiamės į pagalbą darbuotojus iš socialinės rūpybos skyriaus, kartais suieškome gimines, kurie pagelbėtų dokumentus sutvarkyti. O kartais tenka nusižengti - matai, jaunam žmogui blogai, negali gaišti ir siuntinėti nuo Ainošiaus pas Kaipošių, tad rašai siuntimą pas specialistą... Žodžiu, ligonius ne tik gydome, bet ir vedame juos į doros kelią.
- Be alkoholizmo, kokios dar ligos - didžiausia mūsų laikų rykštė?
- Padaugėjo onkologinių susirgimų. Ir apskritai žmonės daugiau serga. Džiugu, kad prieš pat Kalėdas mūsų poliklinika gavo nemažai naujos įrangos - rentgeno aparatą, gastrofibroskopą, echoskopą, tai bus galima greičiau diagnozuoti ligą, jos eigą. Bet bėda, kad popierizmas nė kiek nemažėja. Turi surašyti visus nusiskundimus, savo pastebėjimus, paskyrimus ir t. t. į paciento ligos istoriją. O juk tą laiką galėtum skirti su ligoniu pasikalbėti - ne tik apie ligą, bet ir apie jo gyvenimą. Juk kartais iš visai, rodos, neesminių dalykų gali susidaryti vaizdą, kaip žmogus gyvena ir kokios priežastys galėjo sukelti jo ligą.
- Na, kompiuteriai ant jūsų stalo, kad nebereiktų ranka rašyti, jau yra... O dar kuo geri praeinantys metai?
- Atlyginimai padidėjo. Naujasis ministras sako, kad nuo sausio mėnesio jie dar turėtų padidėti... Labai norėtųsi tikėti, kad kitais metais dirbti bus lengviau... Kita vertus, kai pažvelgi, kiek ligonių kiekvieną dieną laukia už kabineto durų, optimizmas sumažėja. Nors sveikatos reforma vis vyksta, ir, atrodo stengiamasi suteikti kokybiškas paslaugas žmogui, bet ne visada rezultatas geras. Manau, kad ne vien tik sveikatos apsaugoje turi vykti reformos - kartu reikia spręsti ir daugybę socialinių klausimų. Juk žmogus yra sveikesnis, kai jis turi darbą, padorų atlyginimą, socialines garantijas, stogą virš galvos. Dabar daugelis to stokoja... Todėl visiems labai linkiu, kad gyvenimas nors truputį gerėtų.
Kalbėjo Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
