Gydytojo priimamasis
Paruošė A. J.
Kol kas gliukozė nustatoma tik iš kraujo
Kęstas iš Panevėžio 20 metų serga cukriniu diabetu. Sveikata prastėja, nes sunku palaikyti reikiamą gliukozės kiekį kraujyje. "Gal prieš kokius 5 metus skaičiau, kad užsienyje pradėtas kurti naujas prietaisas gliukozei matuoti. Jis turėtų būti apyrankės formos, nešiojamas ant rankos kaip laikrodis. Gal jau toks prietaisas sukurtas ir kur jį būtų galima įsigyti?" - klausia skaitytojas.
Atsako Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas profesorius Gintautas Kazanavičius:
Toks prietaisas tikrai yra. Tačiau kol kas jis eksperimentinis. Nepaprastai sunku sukurti prietaisą, kuris tiksliai per odą nustatytų gliukozės kiekį kraujyje - turi būti įvertintos visos odos savybės. Vyksta bandymai ir prietaiso tobulinimas. Galbūt po metų kitų toks patogus ligoniui matuoklis pasieks ir Lietuvą. Tačiau kol kas tikslesnio būdo, kaip gliukozės nustatymas iš kraujo, nėra.
Genai didelės įtakos charakteriui neturi
Loreta J. iš Klaipėdos rašo: "Jau įrodyta, kad išvaizdą, ligas dažniausiai paveldime iš savo tėvų, protėvių. Ar charakterio bruožai irgi paveldimi? Kodėl sakoma: " Obuolys nuo obels netoli rieda"?
Kiekvienas iš mūsų turime ir gerų, ir blogų charakterio bruožų. Gerosiomis savybėmis paprastai didžiuojamės - tai esame iš kilmingos giminės, tai gavome puikų išsilavinimą ir pan. Na, o bloguosius charakterio bruožus bandome suversti protėviams - girdi, paveldėjau iš jų, ir nieko čia nepadarysi, kad esu toks bjaurus.
Tačiau Mičigano (JAV) universiteto Genetikos centro mokslininkai nustatė, jog genai asmenybės formavimesi beveik nedalyvauja. Veido bruožai, kūno sudėjimas, eisena ir netgi braižas - visa tai paveldime. Tačiau įprotį vėluoti ar įmantriai laikyti tarp pirštų cigaretę suformuojame patys.
Kitaip sakant, genai daug didesnę įtaką turi žmogaus fiziologinėms savybėms nei intelektui. Mokslininkai padarė išvadas, kad svorį ir kūno sudėjimą, paveldime 51 procentu. Todėl, tarkim, apkūnios motinos dukra turi nemažai šansų būti perpus lieknesnė ir taip sudaryti palankias sąlygas lieknoms kartoms.
Organizmo sandaros, įvairių organų veiklos ypatumus paveldime tik maždaug 25 procentais. Dažniausiai paveldime su mažesne tikimybe susirgti viena ar kita liga. Tarkim, jei tėvai turėjo silpną širdį, judėjimo sutrikimus ar pan., tai vaikai tokias ligas nebūtinai paveldės arba jos pasireikš žymiai silpniau.
Na, o žmogaus psichikai genai visai neturi įtakos. Žinoma, genetikai galima priskirti neurozes, silpnaprotystę, kitas rimtas psichikos ligas, tačiau asmenybės formavimasis priklauso nuo aplinkos, atsitiktinumų, bendravimo su aplink esančiais žmonėmis, sukauptos gyvenimiškos patirties. Todėl ir sutinkame užkietėjusius rūkorius, kavos mėgėjus ir kitokio plauko fanatikus, kurių charakteriui įtaką padarę ne genai, o kartos, kurioje jie bręsta, ypatumai, pomėgiai ir įpročiai.
