Diabeto komplikacijos baisesnės už pačią ligą
Diabeto komplikacijų nelaisvėje
Irena ZUBRICKIENĖ
Sergamumas cukriniu diabetu visame pasaulyje įgauna neregėtą pagreitį, tapdamas tikra epidemija. Taip teigia susirūpinę medikai. Anot jų, ši liga dažnai diagnozuojama pavėluotai, kai jau būna peraugusi į sudėtingas komplikacijas, nusinešančias vis daugiau gyvybių. Statistika tvirtina, kad Lietuvoje net šeši iš dešimties sergančiųjų šia liga apie tai paprasčiausiai nežino. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įregistruota per 70 tūkstančių diabetikų, tačiau manoma, kad faktiškai jų yra bent tris kartus daugiau.
Lemtinga kelionė į turgų
Šventragio kaime (Marijampolės sav.) gyvenantis Liudgerdas Baltrušaitis (54 m.) - cukrinio diabeto "įkaitas" jau devyneri metai. Jis yra iš tų ligonių, kuriam medikų nustatyta diagnozė nuskambėjo lyg perkūnas iš giedro dangaus - jos neįtariant ir nenujaučiant. Žmogus 20 metų energingai darbavosi tuometiniame "Ilgliškio" kolūkyje statybos inžinieriumi, rūpinosi šeima, kūrėsi ateitį ir net nenutuokė, kad kurį laiką jau nešiojosi ligą. Dar daugiau - pastaraisiais metais cukrinis diabetas "iškišo" savo aštriausius nagus - sunkias komplikacijas. Jau dveji metai, kai L. Baltrušaitis kas kelias dienas privalo atvykti į hemodializės seansus Marijampolės ligoninėje, nes jo inkstai, paties teigimu, "atsisakę valyti kraują". Ir tai - ne vienintelė cukrinio diabeto komplikacija - žmogus varginamas ir kitų.
Sustabdyti įvairių rūpesčių pilną savo kasdienybę Liudgerdas, iki tol save laikęs gana sveiku vyru, buvo priverstas, kai pajuto pokyčius organizme: lyg iš niekur nieko staiga apimdavo silpnumas, išpildavo prakaitas, nuolat troškindavo, dar ir svoris pradėjo ypač greitai kristi. Kai vieną dieną vyras netikėtai nualpo turguje, į kurį nuvažiavo su vaikais, prireikė rimtos medikų pagalbos. Nuo tos dienos prasidėjo Liudgerdo "ilga kelionė per kopas".
Atlikus tyrimus (kraujyje buvo aptikta 14,5 proc. cukraus), L. Baltrušaičiui buvo konstatuotas jau II laipsnio cukrinis diabetas. Iki tol buvusį darbingą vyrą ištiko šokas, kai medikai iš karto uždraudė dirbti ir paskyrė nuolatines insulino injekcijas. Vyras buvo pripažintas esąs pirmosios grupės invalidas.
Ligonį kankina komplikacijos
Dabar Liudgerdas teigia, kad susigyventi su liga jam pavyko gana greitai. Visas subtilybes apie ją išstudijavusi žmona Jūratė irgi labai stengėsi prisitaikyti prie vyro ligos ir pasikeitusios šeimos situacijos. Moteris pakeitė ligos padiktuotus virtuvės įpročius, teko kiek keisti ir įprastą gyvenimo būdą. Sutuoktiniai, turėdami devynis hektarus žemės, nusipirko reikiamos technikos ir pradėjo ūkininkauti. Tiesa, sergantis vyras daugiau galėjo padėti tik patarimais.
Tada, kai, rodės, gyvenimas po pirmojo ligos sukelto šoko vėl įgavo šviesesnių spalvų, Liudgerdą pradėjo "atakuoti" diabeto sukeltos komplikacijos. Vyras patyrė du mikroinsultus, ėmė silpti regėjimas (pažeistos akių dugno kraujagyslės) ir varginti aukštas kraujospūdis, prisidėjo širdies nepakankamumo problema, o galiausiai, kaip jau minėta, "atsisakė" normaliai veikti ir inkstai - jie nebegali atlikti pagrindinės savo funkcijos. Inkstų hemodializės procedūras nuolat gaunantis Liudgerdas žino, kad jį nuo šios problemos išgelbėtų vienintelė galimybė - inksto persodinimo operacija. Ligonis įrašytas įskaiton dėl inksto donorystės.
Svarbu - nepulti į neviltį
L. Baltrušaičio kasdienybė dabar jau neįsivaizduojama be gausybės vaistų - per dieną tenka išgerti net apie 20 įvairių tablečių. Tai, ko vis dėlto negali padaryti hemodializės aparatas, kompensuojama irgi medikamentais. Anot vyro, kamuojamo ir diabeto, ir jo komplikacijų, nelengva ir maistą taikyti: tai, kas tinka valgyti sergant diabetu, ne visada tinka (netgi draudžiama) dėl jau pasireiškusių šios ligos komplikacijų. Ligonis neslėpė, kad jam labai svarbu saugotis įvairių traumų ir sužeidimų, nes net ir menkiausia žaizdelė labai sunkiai gyja. Tai - irgi diabeto pasekmė.
Taip ir gyvena diabetikai, priversti labiausiai rūpintis tik savimi. Ligoniai nevengia kritikos medicinos reformos adresu: problemiška gauti nemokamą kelialapį į sanatoriją, ne visi vaistai, kurie yra būtini, kompensuojami. Daugelį tokių ligonių palaiko tik artimieji, taip pat - panašaus likimo asmenys su savąja patirtimi ir pačių optimizmas, gebėjimas pripažinti sau, kad geriau gali ir nebebūti, tad reikia gyventi taip, kaip diktuoja klastinga liga, kurią galima tik kiek pažaboti. Cukriniu diabetu jau sergantys žmonės linkę patarti sveikiesiems skirti didesnį dėmesį sau - tikrintis sveikatą net ir tada, kai ligos nenujaučiamos ir neįtariamos. Sau jie linkę palinkėti stiprybės neskubant pulti į neviltį.
Kraujo tyrimas - būtina profilaktika
Medikų tikinimu, įžvalgiausi turėtų būti vyresni nei 45 metų asmenys, turintys cukriniu diabetu jau sergančių giminaičių (polinkis šiai ligai yra paveldimas) ar kenčiantys nuo nutukimo, turintys neįprastai padidėjusią liemens apimtį. Jie tiesiog privalo atlikti reikiamus tyrimus, kad sužinotų gliukozės kiekį savo kraujyje. Be to, dėmesį reikėtų atkreipti ir turintiems padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, sergantiems širdies ligomis. Cukrinis diabetas gali grėsti ir moterims, gimdžiusioms naujagimius, sveriančius daugiau nei 4 kilogramus.
Cukrinis diabetas, kai jį dar galima nugalėti arba bent reguliuoti, atsiranda palaipsniui, dažnai - be jokių ryškių simptomų, o liga ima labiau reikštis praėjus vidutiniškai 4 - 7 metams. Medikų teigimu, vėlyvas cukrinio diabeto nustatymas ir yra rimčiausia problema, nes tada jau reikia kovoti ir su komplikacijomis. Kaip teigia Endokrinologijos instituto direktorius profesorius Antanas Norkus, būtent ne pats diabetas, o jo sukeltos komplikacijos tampa didžiule našta sergančiam žmogui, jo artimiesiems, žinoma, - ir valstybės biudžetui.
Skaičiuojama, kad viena iš dažniausių cukrinio diabeto komplikacijų - inkstų pakenkimas - Lietuvoje nustatoma didesniam trečdaliui diabetikų. Du procentai sergančiųjų II tipo diabetu apanka, o dešimtadaliui labai sutrinka regėjimas. Sergančius šia liga dažniau nei kitus ligonius (2 - 4 kartus daugiau) kankina širdies ir kraujagyslių ligos. Jeigu liga pažeidžia nervus ir kraujagysles, gali prireikti amputuoti kojas. Medikų paskaičiavimu, beveik 50 procentų Lietuvoje atliekamų galūnių amputacijos priežastis - cukrinis diabetas. Beje, net 6 procentams pacientų, kuriems buvo amputuotos galūnės, diabetas buvo diagnozuotas tik prieš atliekant operaciją.
- Kalbant apie cukrinį diabetą, niekam negali būti nė šnekos, kad esą aš to nežinau ir todėl man ant širdies lengviau, - sakė profesorius A. Norkus, tarsi ragindamas žmones sukrusti. - Juk pasitikrinti kraują - ne problema, o nuo vieno kraujo tyrimo gali priklausyti visas likęs žmogaus gyvenimas.
Kaip gyventi susirgus?
Cukrinis diabetas - tai lėtinė endokrininė liga, kurią sukelia organizmo insulino, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Pagrindinis "lakmuso popierėlis" - padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius - 3,33 - 5,55 mmol/l (milimolio). Taip pat tikrinamas ir gliukozės kiekis šlapime - sveiko žmogaus šlapime jos nėra. Asmeniui, besikreipusiam į medikus dėl galimo diabeto, atliekamas angliavandenių tolerancijos mėginys: gliukozė matuojama nevalgius, po to duodama išgerti 75 gramus gliukozės ir vėl matuojama po dviejų valandų.
Gydant diabetą, be gydytojo skirtų medikamentų bei rekomendacijų, labai svarbu ir dieta. Rekomenduojama valgyti dažnai ir po truputį. Valgyti patartina kaskart beveik tuo pačiu metu, 5 - 6 kartus per dieną. Diabetikai turėtų vengti gryno cukraus turinčių produktų - cukraus, medaus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų. Galimi naudoti dirbtiniai saldikliai: sacharinas, aspartamas. Reikia valgyti kuo mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien reikia valgyti daug daržovių, o vaisių - nedaug. Kad angliavandeniai būtų lėčiau pasisavinami iš virškinimo trakto, reikia vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto.
Diabetikų gyvenime labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Raumenys, fiziškai dirbdami, sudegina didelį kiekį gliukozės.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- L. Baltrušaitis teigė paskelbęs "karą" ne diabetui, o jo sukeltoms komplikacijoms
2006 05 17
