Sveika mityba - ne mada, o gyvenimo būdas
Sveiką mitybą - nuo vaikystės
Kad netaptume šiukšlių dėžėmis...
Visuomenės sveikatos centrų bendrosios higienos specialistai sunerimę dėl amžino skubėjimo, žinių bei dėmesio sau stokos padiktuotos nevisavertės mitybos, kuri neretai lemia ir sergamumą. Sveika gyvensena žmonės paprastai susirūpina tik tada, kai jau būna subrendę ir pradeda skaičiuote skaičiuoti atsirandančias sveikatos problemas. Higienos specialistai stengiasi atkreipti suaugusiųjų dėmesį, kad visavertė mityba būtų kiekvieno žmogaus gyvenimo būdas nuo pat vaikystės, o ne mada, kurios "griebiamasi" tik perkopus 30-metį ar 40-metį.
Anot minėtų specialistų, analizuojant bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių sergamumą, pastebėta, kad vis daugiau moksleivių serga virškinamojo trakto ligomis. Štai 2000-ųjų metų rodiklius palyginus su 2005-ųjų, statistika yra net du kartus "juodesnė".
Nevisavertė, neįvairi mityba, maisto priedai, konservantai neigiamai veikia sveikatą, ypač kenkia jaunam organizmui. Juk daugelis maistui naudojamų žaliavų auginamos naudojant trąšas, pesticidus. Todėl labai svarbu nuo mažens suformuoti sveikos mitybos įpročius.
Tinkamai vaiko mitybai būtini vaisiai ir daržovės, ankštinės kultūros, žuvies ir pieno produktai. Tačiau dauguma vaikų vartoja daug saldumynų, geria gazuotus gėrimus. Blogą įtaką vaikų ir suaugusiųjų mitybai turi įvairūs greitai paruošiami valgiai: picos, mėsainiai, dešrainiai, traškučiai. Vartojant šiuos produktus, gali sutrikti virškinimas, o dėl to sutrinka ir kitos organizmo sistemos, slopinama imuninė sistema - vaikai greičiau suserga.
Didelę įtaką sveikatai turi ir mitybos režimas, nes ne visas maistas vienodai virškinamas. Svarbi vaikų mitybos problema - kad jie nevalgo pusryčių. Pirmoje dienos pusėje rekomenduojama vartoti baltymingą maistą, nes baltymų turintys produktai skatina medžiagų apykaitą. Kartu su riebalais suvalgyti produktai ilgiau virškinami, nesuvirškintas maistas užsistovi skrandyje ir prasideda puvimo procesai.
Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per dieną) žmonės suserga virškinamojo trakto ligomis. Tačiau priešingas kraštutinumas irgi žalingas: nuolatinis kramsnojimas per dieną, įsivaizduojant, kad šitaip suvalgoma labai nedaug, irgi gali baigtis sveikatos problemomis. Specialistai pataria tokiems kramsnotojams nors vieną dieną padaryti eksperimentą: visą kramsnojimui skirtą maistą (saldainius, sausainėlius, razinas, riešutus...) dėtis ne į burną, o į vieną indą ir vakare įvertinti, kiek maisto (dažniausiai - dar ir nederančio) būtų patekę į organizmą. Daugumą tokių eksperimentatorių jau ištikęs šokas: jie patyrė, kad į savo pilvą kasdien susikišdavo vos ne šiukšlių dėžės dydžio turinį!.
Maistas yra energijos šaltinis. Žmogaus organizmas jos sunaudoja tik tiek, kiek jam būtinai reikia. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, perteklius kaupiasi riebalų pavidalu ir kyla rizika nutukti. Tėveliai turėtų iš anksto pasirūpinti, kad jų atžalos netaptų "šiukšlių dėžėmis", priimančiomis viską, kas kramtoma ir ryjama.
Nutukimo problema pastaruoju metu vis labiau aktuali ir moksleiviams, nes dauguma jų laisvalaikį praleidžia žiūrėdami televizorių ar sėdėdami prie kompiuterio. Dėl to būtina, kad kūno kultūrai ir sportui mokyklose būtų skiriamas didelis dėmesys. Paradoksaliai atrodo kai kurių tėvelių pastangos vaikų nenorą sportuoti per pamokas teisinti per dideliu krūviu ar net gydytojų pažymomis.
Visada verta prisiminti, kad biologinis žmogaus amžius priklauso nuo genų, o aktyvusis amžius - nuo mitybos.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo:
- Sveika mityba turi būti ir vaikystės "mada"
