Sunkaus darbo saldūs vaisiai
Maždaug 40 metų vyriškis Zenonas (vardas pakeistas) prieš ketverius metus per autoavariją patyrė ypatingai sunkią traumą. Prieš tai 20 metų aktyviai sportavęs, per vieną akimirką tapo visišku bejėgiu. Po ilgo laiko pabudęs iš komos dar ilgai pragulėjo Reanimacijos skyriuje. Tuo metu vyriškis negalėjo nei pasiversti ant šono, nei pasikelti, nei atlikti paprasčiausius judesius. Tačiau nepaisant didžiulių kančių, jis visomis jėgomis kabinosi į gyvenimą. Dėl komplikacijų grėsmės Zenonui teko daug laiko praleisti ligoninėje, paskui maždaug pusmetį jis išbuvo reabilitacijoje. Būtent reabilitacija vyriškiui ne tik grąžino sveikatą (tiesa, iš invalido vežimėlio vyriškis pakilti dar negali ir kažin ar kada nors pakils), bet ir norą gyventi, dirbti, išlaikyti šeimą. Zenonas prisipažino, jog baisiai įkyrėjo būti priklausomam nuo kitų, todėl, po gydymo praėjus 8 mėnesiams, pats ėmė veikti. Pirmiausia jis išsprendė klausimą dėl darbo (Zenonas buvo baigęs Kūno kultūros institutą, todėl persikvalifikavo ir dabar dirba prie kompiuterio) ir buities sąlygų (pakeitė butą - susirado patogesnį, erdvesnį, esantį pirmajame namo aukšte), o galiausiai - ir gyvenimo būdą. Tad dabar jau nieko nestebina Zenono kelionės po užsienio šalis, tai, kad jis sportuoja, dainuoja ansamblyje ir yra pajėgus išlaikyti šeimą...
- Viską galima daryti - svarbiausia neprarasti noro, - tvirtai įsitikinęs skaudžiai gyvenimo nuskriaustas vyriškis. - Ir nereikia bijoti, kad visko teks mokytis iš naujo - tik nereikia nuleisti rankų ir lengvai pasiduoti...
Taigi buvęs sunkus ligonis pabrėžė ypač veiksmingą reabilitacijos svarbą, kuri padeda žmogui ne tik susigrąžinti prarastą sveikatą, bet ir grįžti į normalų gyvenimą. Žinoma, tokiais atvejais žmogus pats turi būti labai atkaklus, negailėti jėgų atliekant alinančius pratimus bei taikant kitas efektyvias reabilitacijos priemones. Svarbiausia - nereikia pamiršti patarlės, jog sunkaus darbo vaisiai yra saldūs...
Žodis "reabilitacija" vartojamas nuo senų laikų. Jau prieš 3 000 metų japonai ir kinai suprato judėjimo reikšmę organizmui. Kinai gydė kvėpavimo pratimais, masažu, senovės graikai - mankšta, bėgimu. Šiandien žodis "reabilitacija" reiškia kompleksinį medicininių, socialinių, pedagoginių ir profesinių priemonių naudojimą, siekiant maksimalaus reabilituojamo asmens fizinio, psichologinio bei socialinio savarankiškumo.
Konkrečiau panagrinėkime kai kurias reabilitacijos priemones.
Kineziterapija
Tai gydymas judesiu ir fiziniais veiksniais (masažu, šiluma, šalčiu ir t. t.). Judesys gerina judamojo aparato, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklę, atstato pažeistų organų funkcijas, koreguoja ligos eigą. Kineziterapija yra taikoma daugelio ligų atvejais ir skiriama iš karto, kai ligonio būklė stabilizuojasi. Ji gali būti skiriama net kūdikiams, taip pat vaikams ir pagyvenusiems žmonėms - neišskiriant visų suaugusiųjų. Dažniausiai gydoma gimnastikos pratimais. Per tokius užsiėmimus ligonis išmoksta taisyklingai atsisėsti, atsistoti, vaikščioti, lipti laiptais, mokosi vaikščioti vaikštyne, naudotis lazda ar invalido vežimėliu. Be šių priemonių, dar galima paminėti masažą. Be to, ligoniams dažnai skiriama kineziterapija vandenyje.
Ergoterapija
Tai paciento funkcinių galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tam tikra veikla, kuri padeda žmogui gyventi atsižvelgiant į jo norus, poreikius bei nustatytus reikalavimus. Pirmiausia tokią veiklą sudaro kasdieniniai dalykai - valgymas, rengimasis, prausimasis, asmens higiena, darbas - kokia nors veikla, susijusi su namais, ūkiu ar profesija, taip pat - laisvalaikis. Ergoterapija skiriama tiems, kurie yra priklausomi nuo aplinkinių. Ji dažniausiai skiriama po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, nugaros smegenų pažeidimų, galvos smegenų ar galūnių traumų ir kitų ligų. Galima paminėti, jog tokiu būdu žmogus mokomas apsitarnauti, atstatyti sutrikusias rankų funkcijas, lavinti vikrumą, koordinaciją, suvokimą. Kartais ergoterapeutai kartu su pacientais vyksta į parduotuves, moko juos apsipirkti, išsirinkti reikiamas prekes, sumokėti ir vėl grįžti į reabilitacijos įstaigą arba vykti į koncertą, teatrą, parodą ir t. t.
Psichoterapija
Be kitų reabilitacijos priemonių, pacientams teikiama ir psichologinė pagalba. Juk tikriausiai nerasime nė vieno žmogaus, kuris po sunkios traumos ar ligos tapęs neįgaliu ar sunkiai save valdančiu, dėl to neišgyventų. Tad nenuostabu, jog daugelis visiškai palūžta, puola į depresiją, netgi galvoja apie savižudybę ar bando ją įvykdyti. Todėl tokiems ligoniams labai svarbi psichologinė pagalba. Įvertinus žmogaus psichinę būklę (nerimo, depresijos lygį, nuotaikos sutrikimus) psichologai pasiūlo tai, kas reikalingiausia - individualias konsultacijas, pokalbius, grupinius savireguliacijos mokymo ir muzikos terapijos užsiėmimus, psichologinę pagalbą šeimai.
Kalbos sutrikimų korekcija
Kalbant apie kitas reabilitacijos priemones, dar galima paminėti kalbos sutrikimų korekciją. Juk neretai po sunkių traumų ar ligų žmogus praranda kalbos dovaną ir jam iš naujo tenka mokytis tarti garsus, dėlioti žodžius, sakinius ar suprasti kitų kalbą (kalbos ir komunikacijos sutrikimai būna labai įvairūs). Logopedas padeda ligoniui kontroliuoti veiksmus ir kalbą. Kalbos netekimas - didelė psichologinė trauma tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbos grąžinimas yra sunkus ir daug kantrybės iš paciento bei jo artimųjų reikalaujantis procesas, todėl geriausi rezultatai pasiekiami glaudžiai bendradarbiaujant logopedui, ligoniui ir jo artimiesiems.
