SVEIKATA Bjauri liga, bet gyventi galima Išsėtinė sklerozė baisi tik su ja nekovojantiems Liga nesutrukdė ūkininkauti ir kurti grožį
Irena ZUBRICKIENĖ
Pernai Kalvarijos savivaldybės (Marijampolės apskr.) padėkos raštu buvo įvertintas itin gražiai tvarkomas vienkiemis Būdviečių kaime. Nežinant, kad čia šeimininkauja tik du vyrai, kurių vyresnysis, "paduodantis toną", yra nepagydomas ligonis, stebėtis nebūtų kuo. Išsėtine skleroze sergantis Jonas Kazlauskas (66 m.) nelinkęs priimti liaupsių: anot jo, viskas sekasi gerai tik tada, kai gyvenimo džiaugsmas yra didesnis už bėdas, negalavimus, ligas.
Nepalaužė ir našlystė
Anksčiau Jonas Kazlauskas dirbo Vilkaviškio rajone - buvo "Jaunosios gvardijos" kolūkio pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis agronomas. Su žmona užaugino tris vaikus. Dukros, sukūrusios šeimas, tėvų namus paliko ir dabar atvyksta tik kaip viešnios ar talkininkės, o sūnus Dainius (24 m.) studijuoja teisę, bet studijas derina su turimu nuolatiniu darbu ir ūkininkavimu. Pastarosios veiklos plotai vaikino laukia namuose.
- Dvi kiaulės, penki buliai, arklys, 12 hektarų žemės - štai koks mūsų su sūnumi prižiūrimas ūkis, - vardijo nuo pat Nepriklausomybės laikų aktyviai ūkininkaujantis pensininkas Jonas Kazlauskas. - Tose žemėse - ganyklos ir avižų bei kvietrugių pasėliai. Darbo nemažai. Grūdų neparduodam, nes sunaudojame pašarams, o galvijus ir kiaules parduodame nuolat - vos tik užauginam.
Pasakodamas apie ūkį, Jonas dėstė visus savo rūpesčius kaip savaime suprantamą dalyką. Susidarė vaizdas, kad ūkininkas puikiai išmano visus ūkio darbus, ir nė vieną akimirką iš Jono lūpų nepraslydo apie sunkumus liudijanti gaidelė. Žodis "sunku" pasigirdo tik pakalbinus Joną apie jo ligą - išsėtinę sklerozę. Štai čia ir rūpėjo pasmalsauti, kaip sunkiai bepajudantis vyras yra pajėgus ūkininkas.
- Einu nepaeidamas, - šypsodamasis žodžių kalambūru paaiškino Jonas, nenorėdamas, kad būtų užjaučiamas ar laikomas negalios sužlugdytu žmogumi. - Po žmonos mirties (prieš dvejus metus) atrodė, kad visi mano ūkininkavimai greitai turės pabaigą. Dabar matot: išėjo atvirkščiai - našlystė mane tarsi įpareigojo darbuotis už du. Kol galiu, tol krutu. Kad liūdnas mintis nuvyčiau šalin, save įtikinėju ir visiems sakau, kad mano moteriškė tik kažkur išėjusi...
Su liga - 32 metus
Pirmuosius klastingos ligos požymius Jonas Kazlauskas pajuto prieš 32 metus. Tuomet vyras buvo vos perkopęs 30-metį ir netikėjo, kad artėja jo kūną visam gyvenimui paralyžiuojanti negalia. Nei iš šio, nei iš to einant Jonui kabindavosi kojos. Iš pradžių atrodydavo, kad šalia esantys žmonės to nepastebi, tačiau pačiam būdavo nesmagu - tarsi būtų kamuojamas pagirių. Ilgainiui tokie "judesiai per miglą" tik dažnėjo ir stiprėjo - jau tapo pastebimi ir iš šalies. Jonui teko griebtis pagalbininkės - lazdelės. Turėtų darbų vyras stengėsi neapleisti.
Įprastą kasdienybės tvarką Jonui pradėjo griauti su progresuojančia liga susijusios problemos - daugybė tyrimų, ilgi gydymo seansai, ligoninėse praleisti mėnesiai. Gydytojai nustatė centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) lėtinę ligą - išsėtinę sklerozę. Po aštuonerių ligos metų Jonui buvo suteikta pirmoji invalidumo grupė.
- Jeigu ne linksmas mano požiūris į gyvenimą, seniai būčiau "nurašytas", - prisipažino šmaikštaus žodžio kišenėje neieškantis Jonas. - Nemalonūs ligos pojūčiai, jau nekalbant apie fizinius skausmus, sparčiai progresavo. Būdavo, vos pradedu judėti - ir griūvu. Vos atsistoju - ir vėl griūvu. Juokdavausi iš savęs, kad tokiam jaunam pinasi kojos, nors nė lašo neragavęs.
Jonui medikai atvirai išdėstė, kad išsėtinė sklerozė nepagydoma, todėl būtina prie šios minties priprasti - teksią susigyventi su liga. Kalbėjo, kad kasdienybę palengvins invalido vežimėlis. Tačiau Jonas "šitų ratų", anot paties, kratėsi kaip velnias kryžiaus, nes esą kartą juose patogiai įsitaisęs gali ir nebepakilti. Šiandien Jono namuose vežimėlis yra, tačiau vyras stengiasi kuo daugiau judėti savomis kojomis. Nors ir sunkiai, nors ir daug lėčiau, bet - savomis. Susiruošęs į lauko darbus ligonis, pasiramsčiuodamas lazdele, nuklibikščiuoja iki arkliu kinkyto vežimo ir - į kelią... Visas ūkis prižiūrėtas paties Jono rankomis, padedant sūnui. Abu vyrai ir namų aplinką susitvarkę taip gražiai, kad jų vienkiemis traukia ir stebina praeivių akį bet kokiu metų laiku.
"Reikia krutėti, nenuleisti rankų"
Kai kiti Jono bendraamžiai (o ir jaunesni) įkyriai dejuoja dėl prasto oro, dėl "nesusitupinčios" valdžios ar dėl kiaurų kišenių, Jonas nelinkęs dejuoti net dėl jo kasdienybę suvaržiusios sunkios ligos. Vyras kasmet gulasi į ligoninę, o grįžęs vėl kimba į įprastinius ūkio darbus. Anot jo, rikiuoti bėdas - bergždžias reikalas: nuo to jos vis tiek neišgaruoja. Jonas vėl šmaikštauja: esą jeigu skauda koją, tai koją - juk ne jį patį!
Neretai skaudančias kojas našliui šildo ir jį patį ramina katė Mikalina, ištikimiausioji šeimininko draugė, kurią, pamestinukę, prieš kelerius metus jam padovanojo geri žmonės. Dabar Jonas nebeįsivaizduoja savo kasdienybės be numylėtinės keturkojės. Ji - palydovė ir kambaryje, ir laukuose.
- Dirbti - mano pagrindinis vaistas, - sakė Jonas užsiminus, kad sunkus ligonis gal mažiau skausmo jaustų sėdėdamas kambaryje ir naudodamasis kitų pagalba. - Reikia krutėti, nenuleisti rankų - tada gyvenimas mielesnis ir įdomesnis. Tada mažiau laiko ir liūdnoms mintims. Nesvarstome su sūnumi, ar mums apsimoka šį ūkį puoselėti. Dėl savęs viskas apsimoka! O jeigu viską tik bandyčiau skaičiuoti, tai ir gyventi, ko gero, neapsimokėtų.
Nepagydoma liga, nenustatytas sukėlėjas
Neurologų, gydančių išsėtinę sklerozę, teigimu, ši centrinės nervų sistemos liga atsiranda, kai įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai ir vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė), lieka sklerozinės plokštelės (tarsi išsėtos). Išsėtine skleroze serga daugiau nei vienas milijonas žmonių visame pasaulyje. Ligos simptomai retai pasireiškia anksčiau nei dešimties metų amžiuje. Dažniausiai atsiranda 20-40 metų asmeniui, retai - vyresniam nei 50-ties. Moterys serga kiek dažniau - dvi iš trijų sergančiųjų. Specialistų studijų duomenimis, ši liga dažna gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, pagal geografinę vietą - šaltesnio klimato teritorijose.
Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos iki išol. Manoma, kad reikšmės gali turėti virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Ši liga neužkrečiama. Genetika turi savo reikšmę: artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti nei kiti žmonės. Skaičiuojama, kad šių ligonių vaikų rizika susirgti ta pačia liga - iki 3 procentų.
Ligoniai, dar nežinodami savo ligos diagnozės, nuolat skundžiasi galvos skausmu, jutimo ir pusiausvyros sutrikimais (vaikštant mėto į šonus), greitu nuovargiu. Jiems silpsta ir tirpsta galūnės (atsiranda badymo ir dilgsėjimo pojūtis), pasireiškia nejudrumas (paralyžius), apima nuotaikų kaita - stebimi depresijos požymiai. Ligoniai gali pradėti neaiškiai kalbėti, suprastėja regėjimas (vaizdas dvejinasi), pasunkėja mąstymas, nelengva susikaupti. Be to, dar gali atsirasti šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimų. Visi šie simptomai gali trukti neilgai arba net ir visą gyvenimą. Gali kartotis, gali praeiti savaime. Rimčiausias patarėjas pajutus minėtus simptomus - neurologas. Ligai progresuojant, gali vystytis paralyžiai, šlapimo ir išmatų nelaikymas.
Ši klastinga liga neišgydoma. Medicina kol kas pajėgi tik keisti ligos eigą, sutrumpinti ir palengvinti paūmėjimą, suretinti paūmėjimus. Gydymas - medikamentais, fizioterapinėmis procedūromis, pagalbinėmis priemonėmis vaikščiojimui ir judėjimui. Kartais ligoniams reikalinga ir psichologinė ar psichoterapinė pagalba. Tinkamai gydomi ligoniai, jeigu liga nepažengusi per sparčiai, gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
Išsėtinės sklerozės apimtiems ligoniams medikai rekomenduoja pakankamai ilsėtis ir nuolat lengvai mankštintis, valgyti pilnavertį maistą. Taip pat vengti karštų patalpų, nes nuo karščio ligos simptomai pasunkėja.
Išsėtinė sklerozė, kaip teigia medikai, neveikia vaisingumo, tik, planuojant šeimos pagausėjimą, reikia pasikonsultuoti su savo neurologu, vėliau - su akušeriu (moterims). Maitinimas krūtimi išsėtinės sklerozės eigos nepablogina.
- Bendraukite su savo artimaisiais ir su žmonėmis, kurie serga tokia pačia liga, bendradarbiaukite su gydytojais, - sergantiesiems išsėtine skleroze linkę patarti neurologai. - O tiems, kas norėtų apsisaugoti nuo šios ligos profilaktiškai, medicina dar negali patarti, kol nenustatytas ligos sukėlėjas.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Išsėtine skleroze sergantis Jonas Kazlauskas pats ir ūkininkauja, ir net meniškai kuria namų aplinką
- Ligonio išpuoselėtas vienkiemis laikomas viena gražiausių sodybų Kalvarijos seniūnijoje
