Skandinančion skolon - dėl galimybės arti namų turėti artimojo kapą
Sudužusių svajonių skausmas
Irena ZUBRICKIENĖ
- Kad esu našlė, patikėsiu tik pamačiusi vyro palaikus, - sakė marijampolietė Irena Draugelienė, nuo gegužės 6 - osios gyvenanti netekties nuotaikomis. - Dieną naktį jokios mintys į galvą nelenda - iškyla tik gražūs praeities prisiminimai, ir niekaip negaliu patikėti, kad tai tikrai ne sapnas. Laiko liūdėti tarsi ir nepalikta - užgriuvo rūpesčių, kaip parsigabenti avarijoje žuvusio vyro palaikus, lavina. Didžiausia problema - pinigai, kurių neturiu.
Tokios pat problemos prislėgė ir Ispanijoje žuvusio Irenos vyro brolį Vitą Draugelį, kuris gedi dar ir kartu žuvusio savo sūnaus Tomo (20 m.), ir Kazlų Rūdos miesto gyventoją Ireną Mažlekienę - ta pati nelaimė pasiglemžė jos sūnų Raimondą Degutį (34 m.).
Iš Lietuvos išginė nedarbas
Visą savo gyvenimą statybos organizacijose dirbęs Juozas Draugelis (42 m.) geriau apmokamo darbo prieš pusketvirtų metų pradėjo ieškotis užsienyje. Pirmą kartą tris mėnesius darbavosi Ispanijoje - vaisių plantacijose. Parsivežęs į namus uždarbį Juozas jautėsi tikra šeimos galva ir kūrė naujos kelionės planus. Po kurio laiko vyras išvyko dirbti į Portugaliją. Tuokart žmona Irena ir vienturtė duktė Aušra (dabar mergaitei 16 metų) jo nematė visus metus. Pastaroji, bene penktoji, kelionė, į kurią Juozas išvyko kovo viduryje, namuose praleidęs tris mėnesius, buvo vėl į Ispaniją. Iki tol užsienin važinėdavęs draugų ir pažįstamų automobiliais paskutinįkart Juozas išvyko ką tik įsigyta nuosava mašina. Kartu su dėde kelionėn susiruošė ir sūnėnas Tomas. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijęs statybininko apdailininko profesiją vaikinas per keletą sezonų taip ir nesurado nuolatinio darbo Marijampolėje. Kelionė į užsienį su dėde jam buvo antroji - prieš tai jaunuolis buvo tris mėnesius darbavęsis taip pat Portugalijoje. Giminaičiai planavo užsienyje prabūti iki vasaros, tačiau paskutinįkart skambindami pasakė išvykstantys į namus po dviejų parų, nes rastas nenuolatinis darbas vaisių ir daržovių plantacijose jų netenkino. Anot I. Draugelienės, vyras jai buvo minėjęs, kad per menkas uždarbis nebeleidžia jam išsinuomoti gyvenamąjį plotą - tenka glaustis pas pažįstamus arba tiesiog automobilyje. Sėkmingesnės kelionės planus vyrai kurpė ateičiai.
Sapnų išpranašauta tragedija
Gyvendama pargrįžtančio vyro laukimo nuotaikomis Irena Draugelienė vieną ankstyvą rytą sulaukė netikėto skambučio į duris. Nepažįstamas vyras moteriai atnešė kraupią žinią - Juozas žuvęs avarijoje. Pritrenkta moteris susisiekė su vyro draugais, tebesančiais Ispanijoje ir nesiryžusiais apie nelaimę pranešti telefonu, ir gavo tai patvirtinančios informacijos. Iki šiol jai nežinomos įvykio smulkmenos. Vyro draugai pasakojo, kad pavakare Juozo vairuojamas nuosavas automobilis "Ford Scorpio" pateko į avariją - kalnuotoje vietovėje, netoli Pietryčių Ispanijoje esančio Valensijos miesto, per didžiulę liūtį į jį rėžęsis ispano, esą tapusio nelaimės kaltininku, vairuojamas "Audi A3". Užsienietis teatsipirkęs išgąsčiu - vyrą išgelbėjo laiku išsiskleidusi oro pagalvė. J. Draugelis ir šalia jo buvęs sūnėnas Tomas žuvo iš karto, o už jų sėdėjęs pažįstamas kraštietis R. Degutis dėl patirtų sunkių traumų dar buvo skraidinamas į Valensijos ligoninę, tačiau sraigtasparnyje mirė.
- Negaliu patikėti, kad taip tragiškai baigėsi nuotaikingai pradėta vyro kelionė, - sakė I. Draugelienė. - Akyse išliko paskutiniojo atsisveikinimo vaizdas - abu sėdo į automobilį itin linksmi, ilgokai mojavo. Nelaimės nenujaučiau, nes per tuos metus jau buvau susitaikiusi su nuolatinėmis vyro kelionėmis, visas juodas mintis vydavau šalin. Dabar prisimenu, kad neseniai net du kartus sapnavau keistus, labai vienas į kitą panašius sapnus - tarsi iš visų jėgų sunkiai šlaviau šiukšles iš savo namų.
Prislėgė skolos našta
Nelaimės prislėgti Irena ir Vitas nebežinojo ką daryti ir nuo ko pradėti. Tvirtai žinojo tik viena - žuvusiųjų kūnus privalantys bet kokia kaina parsigabenti į Lietuvą! Vitas prisiminė lygiai prieš dvejus metus spaudoje skaitęs apie lygiai tokią pačią Puskelnių kaime (Marijampolės sav.) gyvenančios moters nelaimę - Audrai A. parsigabenti Ispanijoje uždarbiavusį ir staiga mirusį vyrą padėjo Savivaldybė ir geranoriškai nusiteikę žmonės. Draugeliai susirado našlę ir sužinojo, kad jos vyro palaikus tuokart pargabeno tuo užsiimantis Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos Laidojimo paslaugų centras. Dabartiniai nelaimėliai irgi kreipėsi į jį.
Anot gedinčių Draugelių, vienu metu pargabenant visus tris žuvusiuosius, kiekvienai šeimai tai kainuoja maždaug po 12 tūkstančių litų. Gabenant vieno palaikus, tektų mokėti bene dviem tūkstančiais daugiau.
- Gal kam ir keistai atrodo, bet jokių santaupų mes neturime, - prisipažino I. Draugelienė. - Mano, verpėjos, atlyginimas kas mėnesį - apie tris šimtus litų. Visas vyro uždarbis būdavo sunaudojamas mūsų kasdieniniam pragyvenimui be skolų - tikrai net ne prabangai. Štai šiuo metu esu trečią mėnesį skolinga už butą. Paskutines šeimos santaupas Juozas buvo sudėjęs į automobilį, kuris avarijoje, kiek žinau, virto metalo laužo krūva.
Sūnų Tomą praradęs Vitas Draugelis - taip pat vienos statybinės organizacijos darbininkas. Santaupų vyras neturi. Marijampolės savivaldybės meras, į kurį kreipėsi Draugeliai, pažadėjo abiem šeimoms skirti 6000 litų. Dar 16 tūkstančių litų nelaimėliai susiskolino iš artimiausių giminaičių, draugų, pažįstamų, nes palaikus pargabenti apsiėmusi firma sakė vyksianti į kelionę tik turėdama visą reikiamą sumą.
- Žinau tik viena - skolas privalėsime grąžinti, o kaip tai padarysime, kol kas negaliu galvoti - šiomis dienomis terūpi sūnaus ir brolio pargabenimas, laidotuvės, - kažkaip kaltai dėstė Vitas Draugelis. - Labai nejauku taip sakyti, tačiau gal kiek nors mūsų skolos naštą palengvins geranoriškai nusiteikę žmonės - ryžomės apie savo bėdą nenutylėti.
Pratarusi, kad niekam nelinkėtų patirti prašytojos ištiesta ranka likimo, Irena Draugelienė dėkodama minėjo dar ir kaimynus, bendradarbius, dukters mokyklą - Draugeliai jau pajuto ne tik jų dėmesį bei užuojautą, bet ir materialinę paramą.
Daugiavaikės motinos skausmas
Panašiu keliu eina ir sūnų Raimondą Degutį laidosianti Irena Mažlekienė, aštuonis vaikus pagimdžiusi ir užauginusi motina. Raimondo, savo pirmagimio, ji nemačiusi pustrečių metų - darbo ieškodamas sūnus į Ispaniją išvyko paakintas dar anksčiau ten neblogai įsikūrusios savo sesers sėkmės. Nors jiedu Ispanijoje gyveno bene per 500 kilometrų vienas nuo kito, tačiau susisiekdavo dažnai. Prieš porą metų paskui seserį ir brolį užsienin išvyko ir dar viena I. Mažlekienės duktė. Anot motinos, Lietuvoje darbo niekaip neradusioms mergaitėms ten sekasi puikiai - abi sukūrusios šeimas, turi vaikų.
Ponios Irenos sūnus Raimondas pastaruoju metu skambindamas namiškius vis džiugindavo, kad pagaliau pasimatysiantys - atostogas tėviškėje jis planavo šių metų spalio mėnesį.
Cukrinio diabeto ir kitų sunkių ligų kamuojama moteris sūnaus palaikų pargabenimui reikiamą sumą pinigų taip pat skolinosi. Tiesa, labai nelengvai - ir dar ne visą. Kazlų Rūdos savivaldybė pažadėjo apsvarstyti galimybę bėdon patekusią savo gyventoją paremti pusantro tūkstančio litų.
- Žadu vaikščioti po Kazlų Rūdoje esančias įmones, prašyti verslininkų paramos, - ašarojo moteris. - Net bijau pradėti. Ne visi gi mane pažįsta, gali nepatikėti, pamanyti, kad esu kokia apsišaukėlė. Bet sūnaus palaikus palikti svetimame krašte irgi negaliu - turėsiu kapą prie savęs, tai galėsiu ramiau gyventi.
Beje, apie Ireną Mažlekienę, besirūpinančią ne tik savo daugiavaike šeima (jauniausiam jos vaikui - 15 metų), bet ir jaunutėmis Kazlų Rūdos moterimis, kurias paprastai vadiname asocialiomis ar socialiai remtinomis, ir jų atžalomis, "Akistatoje" esame rašę prieš porą metų. Jau tuomet ligota moteris tikino neturinti savų rimtų problemų.
Draustis lietuviai neįpratę?
Irena ir Vitas Draugeliai šiandien apgailestauja, kad jų artimieji į užsienį išvyko gyvybę apsidraudę vos kelioms dienoms - kad tik galėtų išvažiuoti. Skirti daugiau pinigų draudimui greičiausiai nematė reikalo - argi dažnas, vykdamas į užsienį darbuotis kaip nelegalas, pagalvoja apie galimas nelaimes? Irenos manymu, lietuviai tiesiog neįpratę to daryti. Baisiausia, kad tragedijos atveju (o jų pastaruoju metu daugėja proporcingai didėjančiam išvykstančiųjų būriui) nelaimėlio artimuosius, kankinamus netekties skausmo, dažniausiai prislegia dar ir rimtos finansinės problemos. Anot Irenos Draugelienės, pernai panašiomis aplinkybėmis Ispanijoje žuvo jos giminaitis, gyvenęs Alytaus rajone. Vyras buvo apsidraudęs savo kelionę, todėl jo laidotuves organizavusiems artimiesiems jokių papildomų rūpesčių nebuvo. Gedulo nuotaikomis gyvenantys Draugeliai linkę patarti rimtai apie tai pagalvoti visiems kraštiečiams, sotesnės kasdienybės ir išsvajotos laimės paukštės panūdusiems ieškotis užsienio šalyse.
NUO REDAKCIJOS. Irena ir Vitas Draugeliai bei Irenos Mažlekienės šeima iš anksto dėkoja visiems, galintiems ir norintiems juos paremti - pasidalinti susidariusių didžiulių skolų našta. Skelbiame asmenines sąskaitas: I. Draugelienei - AB "Hansa bankas", sąsk Nr. 10041640578, banko kodas 73000, Mokolų KAP; žuvusio R. Degučio seseriai Laurai Labutienei - AB "Hansa bankas", sąsk. Nr. 10009846013, banko kodas 73000, Kazlų Rūdos skyrius.
Redakcijos archyvo nuotrauka:
- Irena Mažlekienė paramos skoloms išmokėti pirmiausia prašys vietos verslininkų
Asmeninio albumo nuotraukos:
- Juozas Draugelis puoselėjo svajonę užsidirbti ilgesniam laikui ir varginančias keliones į užsienį primiršti (ta nuotrauka, kur vyras - gamtos fone)
- Tomas Draugelis, būdamas užsienyje, pasiilgdavo nevaržomos namų aplinkos (ta nuotrauka, kur vaikinas sėdi pusnuogis)
2003 05 15
