Remigijus RAINYS
Vilniaus rajono apylinkės teismas leido 3 mėnesiams suimti Marijampolio seniūnijos Galinių kaimo gyventoją Ryšardą Tarasevičių (67 m.), kuris įtariamas iš nelegaliai laikyto lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo nušovęs tos pačios seniūnijos Tarašiškių kaime gyvenusį Ivaną Batevičių (64 m.). Šūvis praeitą savaitgalį R.Tarsasevičiaus namuose nuaidėjo apie vidurnaktį, kai abu sugėrovai girtaudami susipyko.
Ivanas Batevičius, vietos tarme visų vadinamas Janu, su savo žmona Ana daugiau nei prieš 20 metų susipažino Vilniaus oro uoste. Iš netoli Maskvos esančio Podolsko miesto kilęs Ivanas tuomet padėjo rekonstruoti oro uostą, o Ana tvarkė kambarius vietiniame viešbutėlyje. Abu buvo našliai Ana buvo gerokai vyresnė už savo naująjį gerbėją, tačiau Ivanas tikino, kad išrašant pasą jis per klaidą buvo "pajaunintas" 4 metais, tik šios klaidos vis neprisiruošė ištaisyti. Po 3 mėnesių draugystės pora pradėjo gyventi, o bei netrukus nunešė pareiškimus tuoktis į rajono Civilinės metrikacijos skyrių. Po santuokos, sutvirtintos ir bažnyčioje, pora apsigyveno iki šiol pavyzdingai tvarkomoje Anos sodyboje Tarašiškėse. Juos dažnai aplankydavo atskirai gyvenantys abiejų pusių vaikai iš ankstesnių santuokų. Išėję į pensiją sutuoktiniai nustojo laikyti gyvulius, tačiau iki šiol augino vištas, kurių lesalui grūdus užsiaugindavo patys.
Pasak Anos, visi ūkio darbai vyro rankose tirpte tirpdavo, todėl ji nuolaidžiai žiūrėdavo į Jano silpnybę alkoholiui. Retkarčiais I. Batevičius prašapdavo porai dienų, per kurias kilnodavo taurelę su tų pačių polinkių bendraminčiais. Tačiau Ana dėl to skandalų nekeldavo ir ant pagaliau namo parsiradusio vyriškio pernelyg neburnodavo.
Pastarąjį kartą Janas iš namų išėjo praėjusį penktadienį ir per mišką patraukė pas buvusį eigulį Ryšardą Tarasevičių. Tiesia linija jų sodybas skiria gal pora kilometrų, o vykstan keliu susidarytų kokiu pusantro kilometro daugiau.
Po žmonos mirties Ryšardas gyveno vienas, nes jo dukra nutekėjo į Lenkiją, o du sūnus pasuko skirtingais keliais. Marijampolyje likęs vyresnėlis Ričardas įklimpo į alkoholizmo liūną ir pas tėvą nė akių nerodo, o jaunėlis Česlovas įsikūrė Vilniuje ir į gimtąją sodybą su lauktuvėmis atskuba bent porą kartų per mėnesį. Vyriškis sutarė su Marijampolio seniūnu Andrejumi Žabelovičiumi, kad šis vis pasidomės tėvo reikalais ir, jeigu ko prireiks, informuos sūnų telefonu, tačiau net ir tada Ryšardui atrodė, kad sūnus pernelyg retai jį aplanko. Į savo testamentą vyriškis buvo įtraukęs sąlygą, kad visą turtą palieka jauniausiam sūnui, tačiau šis turi jį karšinti. Todėl įvairių negalavimų kankinamas Ryšardas norėjo, kad jaunėlis pas jį atvažiuotų kuo dažniau.
Tą savaitgalį R. Tarasevičius buvo gavęs pensiją, todėl dar ryte į mokyklą vaikus vežančiu autobusėliu atbildėjo į Marijampolį. Vyriškis apsilankė pas gydytoją, nusipirko jam išrašytus vaistus, o užsukęs pas seniūną paprašė, kad šis paskambintų sūnui į Vilnių bei paragintų jį atvažiuoti.
Į savo namus Ryšardas sugrįžo jau nešinas butelaičiu degtinės, todėl maždaug tuo pat metu pas jį užsukęs Ivanas buvo mielai pasodintas prie stalo. Išgertuvės užsitęsė, nes, kaimynų teigimu, buvęs eigulys taip pat buvo įpratęs lėbauti po kelias dienas ar net savaites. Vėliau Ivanas dar ne kartą Ryšardo dviračiu važiavo į Tarašiškių parduotuvę pildyti svaigalų atsargų. Pinigų gėrimams, atrodo, duodavo Ryšardas. Vietos parduotuvės pardavėja Liusia žinojo, kad R. Tarasevičius labai skrupulingai tikrina degtinės kainas ir grąžą, todėl ant popierėlio surašydavo visas išlaidas bei įduodavo jį Ivanui drauge su likusiais pinigais.
Penktadienio naktį I. Batevičius namo nesugrįžo, o šeštadienį Ana jį matė vėl traukiant į parduotuvę. Atrodė, jog vyrai ruošiasi dar vienai linksmai nakčiai, tačiau apie vidurnaktį Ryšardo namuose nuaidėjo šūvis...
Teisėsaugininkai nenoriai komentuoja, kodėl sugėrovai susipyko, juo labiau kad vieno iš jų jau nebėra tarp gyvųjų, o kas ką pasakė ar padarė, žinoma tik iš įtariamiojo lūpų. Tačiau atrodo, kad nesantaikos obuolių tapo tie nelemti pinigai, kuriuos Ivanas neva pametė ar pasisavino. Pernelyg daug išgėręs Ryšardas sugriebė savo dvivamzdį ir iššovė I. Batevičiui į krūtinę.
Apie šį lygiavamzdį kaime daug kas žinojo, tačiau niekas negalėjo net pagalvoti, kad buvęs eigulys gali laikyti nelegalų ginklą. Vėliau kažkas prisiminė, kad R. Tarasevčius kadaise gyrėsi, kad kažkokį šautuvą buvo atėmęs iš brakonierių ir jį pasiliko sau.
Po šūvio atitokęs Ryšardas pats iškvietė greitąją pagalbą ir pranešė policijos pareigūnams, tačiau atskubėję medikai nelaimėliui jau niekuo nebegalėjo padėti. Pareigūnams teliko pasirūpinti, kad nužudytojo palaikai būtų nugabenti teismo medicinos ekspertams, o sulaikytą įtariamąjį - išblaivinti areštinėje.
Nors apklausiami artimiausi R. Tarasevičiaus kaimynai tikino, kad jokio šūvio naktį negirdėjo, tačiau Ana Batevič įsitikinusi, kad jo aidą ji išgirdo būdama namuose už dviejų kilometrų. Tiesa, moteris nelaimės nenujautė, nes pamanė, kad tai miške smaginasi kokie nors medžiotojai. Kai į jos namus kiek vėliau pasibeldė policijos pareigūnai ir paprašė I. Batevičiaus paso, tai moteris šio dokumento iš karto nedavė, nes manė, kad jos Janą už kažką nori sulaikyti. Tik antrą kartą apsilankę policininkai pagaliau pranešė liūdną naujieną, kad jos vyras nušautas.
