Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) sudarytoje "Pasaulinėje konkurencingumo ataskaitoje" konkurencingiausia ekonomika pripažinta Suomija, po kurios eina Jungtinės Valstijos, Švedija, Danija ir Taivanas.
Didžioji Britanija, palyginti su praėjusių metų tyrimu, nusmuko keturiomis pozicijomis į 15-ąją vietą, o Kanada iškrito iš dešimtuko ir atsidūrė 16-ojoje pozicijoje. Abiejų valstybių nuosmukį lėmė pablogėjusi valdžios institucijų darbo kokybė.
Ženevoje įsikūręs WEF tyrė 102 valstybių konkurencingumą. Tyrime apklausti verslininkai vertino technologinius aspektus, viešąjį administravimą ir makroekonominę aplinką.
Suomija, kur yra įsikūrusi didžiausia pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintoja "Nokia", pirmavo ir 2002 metų tyrime. Jungtinės Valstijos gerai pasirodė technologiniu požiūriu, tačiau ne taip sėkmingai - valdžios institucijų darbo ir ekonominės aplinkos srityse. Pavyzdžiui, pagal valstybės finansų padėtį JAV užėmė 50-ąją vietą.
Vokietija pakilo vienu laipteliu į 13-ąją vietą, o Prancūzija - dviem pozicijomis į 26-ąją. Pasak WEF, šiose valstybėse, nepaisant jų biudžeto problemų, pagerėjo valdžios institucijų darbas, be to, pasiekta pažangos technologijų srityje.
"Jei iš mūsų tyrimo ir galima ko nors pasimokyti, tai susiję su tuo, kad šalių vertinimus labai veikia vyriausybių politikos tvirtumas ir nuoseklumas", - teigė WEF vyriausiasis ekonomistas Augusto Lopezas-Clarosas (Augustas Lopesas Klarosas).
Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių žemiausia - 41-oji - vieta teko Italijai, kuri praėjusiais metais tenkinosi 33-iąja pozicija.
Iš Azijos šalių geriausiai pasirodė Taivanas ir Singapūras. Abi šios valstybės pakilo vienu laipteliu į 5-ąją ir 6-ąją vietas. Taivano sėkmę lėmė technologijų pažanga, o Singapūras įvertintas už pagrįstą ekonominę politiką ir gerą valdžios institucijų darbą.
Japonija dėl technologinės pažangos pakilo penkiomis pozicijomis į 11-ąją vietą. Tuo tarpu Pietų Korėja pasistiebė iš 25-osios į 18-ąją poziciją dėl gerėjančios technologijų ir ekonominės aplinkos.
Kinija iš 38-osios nusmuko į 44-ąją vietą, nes rinkos dalyviai prasčiau vertino jos valdžios institucijų darbą. WEF teigimu, Kinija ypač prastai pasirodė teisėsaugos sistemos savarankiškumo ir valstybės sektoriaus korupcijos srityse.
Rusija, nepaisant ekonominės ir technologijų pažangos, nukrito iš 66-osios į 70-ąją poziciją. WEF ataskaitoje teigiama, kad Maskvos rezultatams pakenkė aukšta infliacija, neefektyvi bankų sistema ir prastas įvairių institucinių veiksnių vertinimas.
Tarp būsimųjų ES narių ir vėl geriausiai pasirodė Estija, pakilusi iš 27-osios vietos į 22-ąją.
Čilė nukrito keturiomis pozicijomis į 28-ąją vietą, tačiau liko konkurencingiausia Centrinės ir Pietų Amerikos valstybe, gerokai aplenkusia po jos regione sekusią Meksiką (47-oji vieta). Po didžiausios per visą savo istoriją finansų krizės atsigaunanti Argentina nukrito iš 64-osios į 78-ąją vietą.
Tarp Afrikos valstybių geriausiai pasirodė Botsvana, užėmusi 36-ąją vietą. Botsvana pagerino pozicijas beveik visais požiūriais, išskyrus naujoves. Pietų Afrikos Respublika nusmuko iš 34-osios į 42-ąją poziciją, nes, respondentų nuomone, suprastėjo jos valdžios institucijų darbas.
Paskutines vietas šių metų tyrime užėmė Haitis, Čadas ir Angola.
Atskiroje ataskaitoje apie verslo konkurencingumą Suomija susigrąžino pirmąją vietą, iš jos išstumdama pernai pirmavusias Jungtines Valstijas. JAV pakenkė susirūpinimas dėl didėjančio protekcionizmo prekybos srityje ir mažėjančių galimybių pasinaudoti kapitalu.
Savo pozicijas, be kitų šalių, pagerino Prancūzija, Danija, Švedija, Australija ir Naujoji Zelandija. Austrijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Kanados ir Japonijos padėtis pablogėjo.
“Reuters”-ELTA