Genadijus SKRIPKA
Kiek šnekėtume ar rašytume apie neprižiūrimus (ypač kovinių veislių) šunis, tačiau nė vienas nesame apsaugoti nuo agresyvių keturkojų. Ypač dėl to kenčia vaikai. Ir šiomis dienomis šunys apkandžiojo vaikus Kuršėnuose, Rusnėje, Kaune, Šiauliuose ir kitur. Tikriausiai nėra dienos, kad nuo agresyvių šunų kas nors nenukentėtų. Dauguma nuo keturkojų nukentėjusiųjų, suteikus pirmąją pagalbą bei paskiepijus nuo pasiutligės gydosi namuose. Dažniausiai visi sužinome apie tuos atvejus, kai neapsieinama be reanimacijos pagalbos.
Sukandžiojo veidą
Panašiai atsitiko Kuršėnuose (Šiaulių rajonas). Čia rotveilerių veislės šuo stipriai apkandžiojo 2 metų ir 3 mėnesių Dianą. Šuo mergaitei įkando į kaklą, antakį, paakį. Šiaulių apskrities ligoninės chirurgai mažylės veidą operavo pustrečios valandos. Dabar mažoji pacientė jau sveiksta, tačiau ji dažnai verkia, krūpčioja. Medikai sako, kad mergaitei šuns įkandimai rimtų pasekmių neturės, bet kiek pažeista jos psichika, kol kas nežino niekas.
Tuo metu, kai mergaitę užpuolė šuo, jos mama su draugais kasė bulves. Vaiką pasaugoti buvo sutikusi kaimynė. Kada iš pažiūros visada draugiškas rotveileris Laris užpuolė Dianą, niekas taip ir nepaaiškina. Moteris, saugojusi mažylę, pati smarkiai sukrėsta to, kas įvyko.
Nepatiko dviratininkai
Rusnėje nuo grandinės pasileidęs vilkšunio mišrūnas puolė pro šalį dviračiais važiavusius tris vaikus. Pirmiausiai jis ir parvertė priekyje važiavusį septynmetį, tačiau jam nieko nepadarė, nes tuoj pat puolė ant iš paskos važiavusio vienuolikmečio. Šiam ir teko visas šuns pyktis - sukandžiojo ranką ir koją. Vienuolikmetė mergaitė kiek atsilikusi, tad ji spėjo sustoti ir pradėjo šaukti. Išgirdę mergaitės klyksmą atskubėjo suaugusieji ir šeimininkas šunį pririšo.
Mirtini atvejai
Vaikai dažniausiai nukenčia nuo rotveilerių, pitbulterjerų ir bokserių. "Akistata" jau ne kartą rašė net apie mirtinus sukandžiojimo atvejus.
Prieš kelerius metus Klaipėdoje pitbulterjero nasruose žuvo vos 9 mėnesių mergaitė. Jos tėvai buvo išvykę dirbti į Norvegiją, vaikelį prižiūrėjo močiutė. Tame pačiame penkiaaukščio namo 2 kambarių bute buvo laikomas ir 6 metų amžiaus pitbulterjeras Lurikas. Iš rankų iškritus gabalėliui duonos, ,ažylis pasilenkė jį pakelti. Šuo sureagavo į tą judesį ir įkando mergaitei į sprandą. Atskubėję medikai mažylei jau nieko nepadėjo. Šuo buvo užmigdytas. Specialistai sako, kad gyvūnas galėjo pavydėti mergaitei, apie kurią sukosi visas močiutės gyvenimas.
Dar kiek anksčiau panaši nelaimė įvyko Jonavoje. Tąkart čiau čiau veislės kalė mirtinai sukandžiojo 3 mėnesių kūdikį.
Pernai Anykščių rajone, Vanaguose, iš voljero netikėtai ištrūkęs 3 metų rotveileris mirtinai sukandžiojo pas promočiutę besisvečiuojantį šešiametį kaunietį. Jo mama, kaip ir Klaipėdos atveju, gyveno ir dirbo užsienyje, Airijoje. Tąvakar senolė išsiruošė šerti voljeruose šokinėjančius praalkusius Portą ir Baksą, o berniukas troboje liko žiūrėti televizoriaus. Tačiau ilgai čia neišbuvo - apsirengė ir kartu su neatsitraukiančia nuo jo kale Maura išėjo lauk. Kaip tuo metu buvo praviras voljeras, iš kurio iššokęs Portas puolė vaiką. Pamačiusi, kas dedasi, net Maura puolė ginti vaiką, tačiau Portas jau buvo nukandęs ausytę, nuplėšęs kone pusę galvos odos. Kviesti medikus jau buvo beprasmiška.
Na, o ne tokių tragiškų atvejų, kai nuo šuns išpuolių nukentėję vaikai buvo tik sužaloti - šimtai...
Šuns dantų padarytos žaizdos - labai pavojingos
Kaip anksčiau mūsų laikraščiui yra sakęs Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Traumatologinio skyriaus vedėjas, med. dr. Jonas Vencius, šuns įkandimai - labai pavojingi, nes dažniausiai būna gilūs, audiniai - smarkiai sužaloti, vadinasi, atsiranda didelė tikimybė, kad tokios žaizdos supūliuos, išsivystys infekcija.
Kita vertus, anot gydytojo, užpulti šunų vaikai nukenčia ne tik fiziškai, bet ir psichologine prasme. Neretai po šunų išpuolių ligoniukams prireikia ne tik ilgo gydymo, bet ir ilgos reabilitacijos, psichologo konsultacijų. Kartais tokia pagalba būna reikalinga ir nelaimę kartu skaudžiai išgyvenantiems nukentėjusių vaikų artimiesiems.
Tėvai nieku gyvu mažų vaikų neturėtų palikti be priežiūros, ypač jei yra tikimybė, kad jie gali akis į akį susidurti su ne visada draugiškai nusiteikusiais gyvūnais. Mat maži vaikai paprasčiausiai nesuvokia gresiančio pavojaus - šaukdami "Oi, koks šuniukas!", lekia prie bet kokio sutikto keturkojo ir nori juos paglostyti, paniurkyti, kartu pažaisti. Tačiau ne visiems šuneliams tokia artima draugystė gali patikti. Ypač tai pasakytina apie agresyviųjų veislių šunis - pitbulterjerus, rotveilerius, piktais ir pavojingais laikomus dobermanus, ryzenšnaucerius ir kitus. Jokiu būdu negalima mažų vaikų leisti eiti prie pririštų šunų. Tokie gyvūnai ypač pavojingi, kai ėda. Nuo mažų dienų vaikus reikia mokyti elgtis su gyvūnais, įkalti į galvą elementaraus atsargumo taisykles. Tie, kurie bėga nuo šunų, taip pat rizikuoja būti apkandžioti.
Blogų šunų nėra...
Gyvūnų mylėtojai tvirtina, jog piktų, blogų šunų nėra - tik blogi jų šeimininkai. Mat nekalbant jau apie tai, jog dažnas šuns šeimininkas nekreipia dėmesio į privalomas gyvūnų priežiūros ir laikymo taisykles, neretai pasitaiko, kai koks pūškuojantis pilvūzas atvirai šaiposi matydamas, kaip palaidas jo veršio dydžio šuo gąsdina ir puldinėja vaikus ar net suaugusius, o išgirdęs pastabą, jog gyvūną reikia vedžioti pririštą, sako, kad šuo "geras, nekanda". Šunų psichiką puikiai išmanančių šunų dresuotojų teigimu, tokie tvirtinimai neparemti nei teorija, nei praktika. Mat joks žmogus negali būti šimtu procentų įsitikinęs, kad jo laikomas augintis niekada niekam neparodys dantų, juo labiau neturi būti garantuotas, kad pajėgs sukontroliuoti savo šuns pavojingus veiksmus. Ypač tais atvejais, kai šuns psichika būna pažeista, kai jis - nedresuotas ar nepakankamai apmokytas, kai turi tam tikrų neigiamų įpročių.
Pastebėjus, kad šuo nebeklauso, nevykdo komandų, paliepimų, tampa nevaldomas, reikėtų ne laukti nelaimės, o kuo skubiau kreiptis patarimo į kinologus.
Kaip apsiginti?
Kad pavyktų išvengti nemalonių susidūrimų su šunimis, reikėtų atsiminti, ko šunys nemėgsta, dėl ko gali staiga supykti, pulti. Pasirodo, šunį gali suerzinti bet koks prisilietimas, paglostymas, net pakalbinimas. Šuo gali kaip ženklą pulti suprasti garsų, grubų pokalbį su jo šeimininku, susistumdymą, mosavimą rankomis, staigius judesius. Šuo linkę užpulti bėgančius žmones, taip pat pravažiuojančiuosius dviračiu, modepu.
Šunį gali sutrikdyti šaukimas ant jo, siekimas neva kažką paimti nuo žemės ir sviesti gyvūno link, taip pat prisiartinęs neblaivus pilietis. Pastebėjus artėjantį piktai skalijantį šunį nereikėtų pradėti panikuoti, imti nuo jo bėgti. Kitaip sakant, nereikia parodyti, kad šuns bijai.
Na, o jei jau tampa aišku, kad įpykusio šuns išpuolio išvengti nepavyks, šuniui reikėtų atkišti kuo skubiau drabužiu, striuke, šaliku, rankine ar kitu panašiu daiktu apsuktą ranką (kad ji nukentėtų kuo mažiau) ir kišti ją agresyviam gyvūnui kuo giliau į gerklę (tuomet šuns įkandimas bus silpnesnis). Laisva ranka reikėtų šuniui smogti - pajutęs skausmą, gyvūnas turėtų atsitraukti.
