Galiu papasakoti, kaip mėginau pagal taisykles elgtis šunų ir jų šeimininkų atžvilgiu. Visų pirma šunis šeimininkai turi paskiepyti ir priregistruoti. Nuėjau į tam tikrą įstaigą, gavau šunų žetonų, pažymėjimų ir name esamus šunis suregistravau, surinkau žyminį mokestį. Du gyventojai kategoriškai atsisakė mokėti, nes neturi (?) pinigų (o šunims išlaikyti pinigų yra?). Vadinasi, tie du liko ne tik neregistruoti, bet ir neskiepyti, be pažymėjimų ir žetonų. Surinktus pinigus nunešiau į banką išsiųsti reikiamon institucijon. Deja, deja! Banke visi didžiai nustebo, jog yra tokia rinkliava, ir pinigų nepriėmė. Nuėjau į miesto savivaldybę. Ten "komunalininkai" taip pat didžiai nustebo ir kelias dienas aiškinosi, į kokį biudžetą - miesto ar rajono - turi eiti tie pinigai. Taip pat didžiai nustebo, jog pinigai surinkti už šunis! Pinigais "atsikračiau", paprašiau taisyklių, pagal kurias laikomi šunys. Taisykles davė, bet liepė ateiti po kokio pusmečio, nes jos bus keičiamos. O kai pareikalavau to, kas parašyta taisyklėse, visi traukė pečiais ir kalbėjo, esą taip, šunys - gyva žaizda, bet kada gi užsiimti, jei nėra nei pinigų, nei laiko (ir, manau, noro). Štai ir galvoju: jei visi surinktų pinigus, tiksliau, susimokėtų už šunis - pinigų atsirastų. Bent pradžiai.
Po pusmečio pasiėmiau kitas taisykles, tačiau ten beveik niekas nepasikeitė, tik buvo nubraukti procentai surinkusiai įmonei už mokesčio surinkimą. Viskas liko kaip buvę.
Kadangi kantrybė baigėsi daugeliui namo gyventojų, po susirinkimo parašėme pareiškimą policijai. Su pavardėm, parašais, prašymu.
Ėjau į policiją, prašiau pagalbos, siūliau nors kartą per savaitę rengti reidus kieme, apeiti namo šunų savininkus, paprašyti parodyti žetonus, pažymėjimus, gyventojų sutikimus, parodyti dirželius, antsnukius, maišelius ir kastuvėlius.
Pareigūnai sutiko, jog mintis gal ir gera, bet... nėra pinigų ir... "pagalvosim".
Aišku, galvoja iki šiol. Šunys kaip lakstė palaidi, taip ir laksto. Šeimininkai žiūri sudraudusiajam į akis ir sako, jog šuo, kaip ir žmogus, turi būti laisvas. Gyvename laisvoj šaly... Arba - gėda ir gaila šuneliui segti pavadėlį ir tuo labiau antsnukį.
Apie "krūvelių" surinkimą neverta nė užsiminti.
Aš jokiu būdu ne prieš, jog žmonės turėtų šunų. Tegu turi. Bet reikia juos prižiūrėti taip, kad nekliudytų kitiems.
Dabar vaikai pareina iš pievučių kieme, iš smėlio dėžių išsidirbę šunų išmatomis. Šunų savininkams savotiškai juokinga.
Šuo nėra toks kvailas gyvulys. Kur jam parodysi, ten jis ir bėgs kaskart išsituštinti. O dabar visi laiptinės kampai, net koridoriai ar liftai šunų nutaškyti, nes šeimininkas nuolankiai laukia, kol šunelis nuleis pakeltą koją.
Pratinkime šunų savininkus prie taisyklių laikymosi, prie švaros ir tvarkos, išaiškinkime, jog surinkti šuns krūvas - ne gėda. Tuo labiau jog konteineriai stovi visur.
G. Vaitkevičienė
