Radviliškietės Anicetos Andrejevos (70 m.) tą dieną bene pirmoji pasigedo pensiją jai atnešusi laiškanešė. Pašto tarnautoja ilgokai maigė pensininkės vieno kambario buto trečiame aukšte skambučio mygtuką, tačiau durų niekas taip ir neatvėrė. Moteris nuėjo pas kitą savo aptarnaujamą klientę - Janiną Domkienę. Šioji guviai suraitė savo parašą pensijų išmokėjimo žiniaraštyje ir kruopščiai perskaičiavo gautus banknotus. Laiškininkei pasiguodus, kad negali surasti A. Andrejevos, kaimynė dar perklausė, ar ji šaukė Anicetą vardu - esą A. Andrejeva labai nepatikli ir į savo butą bet ko neįsileidžia. Jai pačiai ne kartą yra tekę bent po penkis kartus šūkauti: "Ance, Ance", kol A. Andrejeva jai atverdavo duris. Be to, alkoholiu šiaip jau nepiktnaudžiaujanti, tačiau retkarčiais "atsipalaiduoti" nevengianti senolė pati ne kartą minėjo, jog gurkštelėjusi taurelę ar dvi, ji taip kietai užmiega, kad jos neprikelsi ir iš patrankų šaudydamas.
Moterys ruošėsi į trečią aukštą užlipti kartu, tačiau Janina prisiminė, jog išvakarėse jos su A. Andrejeva kieme kalbėjosi apie kaimynystėje, už miesto ribos, esančius savo daržus. Aniceta kaip tik žadėjusi nueiti į daržą pasodinti česnakų. Pokalbio kieme metu nuolat skambėjęs A. Andrejevos mobilusis telefonas, todėl kaimynė paklaususi, ar ši neketina atsiliepti. Aniceta esą išsitraukė telefoną ir, žvilgtelėjusi į švytintį ekraną, vėl įsikišo jį į kišenę neatsiliepusi. Nustebusiai kaimynei ji paaiškinusi, kad skambino kažkoks giminaitis, kuris jos namuose visiškai nelaukiamas, todėl ji ir nenorinti su juo kalbėtis.
Janina prisiminė, jog Aniceta tuomet dar pridūrė, kad tas giminaitis - tai Šeduvoje gyvenantis jos sūnėnas ar posūnis, kuris dirba Radviliškio geležinkelyje ir kas savaitę užsuka pas ją išsimaudyti. Nuolatinės giminaičio maudynės pensininkės gal ir neerzino, tačiau moteris kaskart jį vaišindavo pietumis. O tai pensininkei jau buvo apsunkinimas, geležinkelietis esą nieko neatsinešdavo ir niekuo neatsilygindavo.
Visa tai išklojusi laiškininkei, J. Domkienė kaimynė pasiūlė palikti jai ir Anicetos pensiją, kurią žadėjo nedelsiant atiduoti, kai tik Ancė sugrįš į namus. Vėliau moteris kelis kartus ėjo iki A. Andrejevos durų ir skambindama šaukė kaimynę vardu, tačiau anapus buvo visiškai tylu. Tai buvo gana keista, nes pensininkė gerai žinojo, jog Ancė pensijos labai laukė. Vakare, Janina nusprendė: jei A. Andrejeva durų neatidarys ir ryte, tai ji keliaus pas netoli autobusų stoties gyvenantį Anicetos brolį. Radviliškyje gyvenančios A. Andrejevos sūnaus šeimos adreso Janina neturėjo.
Tačiau senolės artimieji Janiną susirado patys, nes jiems paskambino kita A. Andrejevos buto kaimynė ir pranešė apie paslaptingą tylą Anicetos valdose, kuriose neseniai iki pat vidurnakčio skambėjo garsiai leidžiama muzika. Sunerimę giminaičiai prieš vidurnaktį išlaužė duris ir bute aptiko nebegyvos Anicetos kūną - ji pusnuogė gulėjo savo lovoje. Kambaryje mėtėsi išvartyti namų apyvokos daiktai ir suplėšyti šeimininkės drabužiai.
Po pirminės apžiūros policijos pareigūnai įtarė, jog moteris uždusinta, todėl ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl tyčinio nužudymo. Tik po detalaus ekspertų tyrimo bus galima atsakyti, ar senutė prieš mirtį nebuvo kankinama ir niekinama.
Netrukus buvo sulaikytas ir į Radviliškio policijos areštinę uždarytas įtariamasis - nužudytosios sūnėnas Žilvinas Čėsna (36 m.). Tyrėjams reikėjo lukterėti, kol jis išsiblaivys (nustatytas 2,17 promilės alkoholio girtumas). Išblaivėjęs vyriškis prisipažino nužudęs tetą - uždusindamas ją pagalve, tačiau savo poelgio motyvų nepaaiškino. Anksčiau į policijos akiratį Žilvinas nebuvo pakliuvęs. Abejojama, ar senolė buvo žudoma norint ją apiplėšti, nes to mėnesio pensijos ji taip ir nesulaukė.
