Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Ne vienerius metus Zygmantiškės kaime (Kriūkų sen., Šakių r.) pas sūnėną Liudą Milerį (40 m.) gyvenusi Anelė Beniulienė (77 m.) pirmadienio rytą rasta be gyvybės ženklų savo lovoje. Apie tetos mirtį sodybos šeimininkas pranešė Šakių rajono policijos pareigūnams. Įvykio vieton netrukus išvyko operatyvinė grupė - kartu su kriminalistais išvažiavo ir teismo medicinos ekspertas. Pirminės apžiūros metu ant mirusiosios kūno jokių smurto žymių nepastebėta. Ir pats Liudas paaiškino, jog namuose nebuvo jokių konfliktų ar grumtynių. Jurbarko rajono teismo medicinos ekspertui skubiai atlikus tyrimą paaiškėjo, jog B. Beniulienė vis dėlto mirė nuo galvos sumušimo ir kraujo išsiliejimo po smegenų dangalais. Ant senutės kūno buvo pastebėti ir kiti sužalojimai. Štai tuomet pareigūnai pradėjo rimtai aiškintis, kieno dėka ši garbaus amžiaus moteris nukeliavo į kapus.
Į nuošalią sodybą Zygmantiškių kaimo pakraštyje pareigūnams teko važiuoti dar kartą. Netrukus paaiškėjo, jog sekmadienį moteris buvo sveika, niekas iš pašalinių žmonių čionai užėjęs nebuvo, todėl kilo įtarimas, jog savo tetą galėjo sumušti tiktai sūnėnas. Tačiau Liudas Mileris atkakliai tvirtino, jog senutės nelietė. Kitą dieną vyriškis vis dėlto pradėjo kalbėti kitaip. Jis prisipažino, jog sekmadienio vakarą dar norėjo išgerti, senutės prašė pinigų, tačiau ši nedavė, todėl su ja susigrūmė ir galėjo jai suduoti ne vieną smūgį... Ekspertas iš tiesų patvirtino, jog moteriai buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą...
Vėliau žmonės pasakos, jog tą dieną L. Mileris grįžo iš Kriūkų labai girtas. Sekmadienį Liudo namuose buvo svečių - atvyko aplankyti sesuo su šeima. Atrodė, jog gyvenimas teka įprasta vaga, tačiau kitos dienos rytą vyriškis jau lakstė pas tolėliau gyvenančius kaimynus pranešdamas žinią, jog mirė Aneliukė. Jo teigimu, esą tetai greičiausiai sustojusi širdis... Tačiau tokia vyriškio versija buvo atmesta. Šakių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnai L. Mileriui pareiškė įtarimą dėl nužudymo. Šį tyrimą kontroliuojantis Šakių rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ričardas Vasiliauskas neatmetė galimybės, jog bus kreiptasi į teismą dėl suėmimo sankcijos pritaikymo įtariamajam.
Iki šiol L. Mileris į policijos akiratį pakliuvęs nebuvo - jis nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka, tačiau pareigūnai turi duomenų, jog nuolatinio darbo neturėjęs vyriškis pernelyg piktnaudžiavo alkoholiu.
Žinia, jog agresyvumu niekada nepasižymėjęs keturiasdešimtmetis galėjo mirtinai sumušti savo tetą, tiek Zygmantiškių, tiek kitų aplinkinių kaimų gyventojams buvo tiesiog neįtikėtina. Žmonės kraipė galvas negalėdami suvokti, kodėl taip atsitiko - esą sūnėnas su teta gyveno gana taikiai, o pats L. Mileris nebuvo nei chuliganas, nei mušeika - priešingai, žmonės jį labai vertino už darbštumą... Vis dėlto jiems buvo gaila abiejų. Esą nei Aneliukė nieko blogo nėra padariusi, nei jos sūnėnas...
Liudas savo šeimos sukūręs nebuvo - aplinkiniai jį vadino užkietėjusiu senberniu. Tiesa, kuomet vyrukas gyveno Kriūkuose ir dirbo šio miestelio baldų fabrike staliumi, turėjo moterį Danguolę, tačiau vėliau jų santykiai nutrūko. Mirus abiem tėvams, Liudas grįžo į tėviškę - į nuošalų vienkiemį miško pakraštyje. Vyriškis jokio darbo neturėjo, tad jam vienam pragyventi buvo sunku. Štai tada kažkas pasiūlė pasikviesti netolimoje Lekėčių seniūnijoje, Jančių kaime, pas svetimus gyvenusią seniai nuosavą pastogę praradusią Liudo tėvo seserį Anelę Beniulienę. L. Mileris taip ir padarė. Teta gaudavo pensiją (tiesa, minimalią), Liudas eidavo uždarbiauti pas kaimo žmones, ūkininkus. Taip jiedu ir gyveno. Deja, kuo toliau, tuo labiau ryškėjo vyruko meilė alkoholiui. Gaila, bet kompaniją jam neretai palaikydavo ir jo viešnia - "Milerių Aneliuke" kaimo žmonių vadinama A. Beniulienė. Esą sūnėnas su teta mėgo pasilinksminti - išgėrę įsijungdavo radiją ir imdavo šokti. Kartais susikivirčydavo, gal ir apsikumščiuodavo, tačiau rimtų konfliktų, galėjusių baigtis tragiškai, tarp jų nekildavo...
