Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai nebuvo sudėtinga nagrinėti kauniečio Sigito Laurinavičiaus nužudymo bylą. Du šiuo nusikaltimu įtariami asmenys savo kaltės neneigė, nors ir bandė ją švelninti. Praeityje už išžaginimą bei kitus nusikaltimus porą kartų teistas Kęstutis Lukoševičius (50 m.) pataisos namuose turės praleisti 7 metus, o jo bendrininkas - daugiau nei dvigubai jaunesnis Edmundas Čapskis (teistas už vagystę bei chuliganizmą) kalės 8 metus ir 6 mėnesius. Abu nuteistieji Valstybinei ligonių kasai dar privalės atlyginti 5 276 litus už nukentėjėlio gydymą.
Pernykštės liepos 15-osios vakarą Kaune, prie Santakos gatvės 14-ojo namo, girtavo nemaža kompanija, kurioje buvo abu paminėti nuteistieji, nukentėjėlis bei Romas Rimdeika ir Valė Malašauskienė. Bekilnojant stiklelius tarp K. Lukoševičiaus bei S. Laurinavičiaus įsižiebė konfliktas. Būtent K. Lukoševičius pirmasis smogė Sigitui, o paskui ėmė jį įnirtingai talžyti kumščiais. Kuomet S. Laurinavičius ėmėsi atsakomųjų veiksmų, į muštynes įsikišo E. Čapskis. Jis vėliau tikino norėjęs apginti K. Lukoševičių. Kiek laiko truko muštynės, kuris ir kiek smūgių sudavė, teisiamųjų suole atsidūrę vyrai tiksliai pasakyti negalėjo. Tačiau aišku tai, jog sumuštas ir suspardytas S. Laurinavičius buvo paliktas gulėti likimo valiai... Ne tik mušeikos, bet ir kiti išgertuvių dalyviai nepasirūpino nukentėjėlio sveikata, neiškvietė greitosios pagalbos. Tiktai kitą dieną prie netoliese budėjusio policijos patrulio priėjęs E. Čapskis pasakė Santakos gatvėje radęs gulintį sumuštą vyrą. Pastarasis policininkui jokių įtarimų nesukėlė - atrodė kaip pašalinis praeivis. Beje, Edmundas pamelavo ir prie Katedros bažnyčios išmaldos prašiusiai savo motinai. Ir jai sakė, jog rado sumuštą žmogų, neprisipažinęs, kad ir pats prikišo nagus... Įvykio vieton iškviesta greitoji išvežė S. Laurinavičių į ligoninę. Medikai konstatavo sunkią galvos smegenų traumą - buvo nustatytas kaukolės lūžis, kraujo išsiliejimas į smegenis ir t. t. Nors buvo dedamos visos pastangos, šio vyriškio gyvybės išgelbėti nepavyko. Rugpjūčio 8 dieną jis ligoninėje mirė.
Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme, teisėtvarkos pareigūnams buvo svarbu nustatyti, nuo kurio iš įtariamųjų smūgių mirė S. Laurinavičius. Šį klausimą padėjo išspręsti teismo medicinos ekspertas S. Mekšraitis. Jis patvirtino, jog "mirties priežastimi tapę smegenų sužalojimai galėjo išsivystyti tiek nuo vieno, tiek nuo keleto smūgių į galvą". Todėl teismo medicinos ekspertas nesiėmė detalizuoti, kokie konkrečiai smūgiai galėjo sukelti mirtį - vadinasi, S. Laurinavičius mirė dėl abiejų teisiamųjų kaltės. Tiesa, K. Lukoševičius neigė sudavęs nukentėjėliui į galvą, tačiau jo žodžius paneigė E. Čapskis bei liudytojas R. Rimdeika. Abu iki tol niekur nedirbę, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėję kaltinamieji tikino nužudyti sugėrovo nenorėję...
