Sigitas STASAITIS
Ūkininkas A. K. iš Šilutės rajono pakliuvo ant sumanių sukčių kabliuko - atvežęs į Šiaulius parduoti bulves iškrovė nurodytame garaže. Kol apgavikai ūkininką vežiojosi po miestą neva norėdami atsiskaityti, nusikaltėlių sėbrai daržoves iš garažo mikliai išsivežė. A. K. - nebe pirmasis, nukentėjęs nuo pagal tą patį scenarijų veikiančių apgaudinėtojų, tad policija perspėja saugotis.
Ūkininkas A. K. savo valdose netoli Šilutės užaugino kelias tonas bulvių. Jas per žiemą pralaikė kaupuose, laukdamas pavasarį pakylančių daržovių kainų. Atšilus, kovo viduryje, žemdirbys nutarė, kad jau laikas bulves parduoti, ir apie tai įdėjo skelbimą į vien reklamą bei skelbimus spausdinantį Šiaulių laikraštį.
Nepraėjo nė kelios dienos, kai A. K. sulaukė skambučio. Nepažįstamas pirkėjas pasiūlė neblogą kainą - po 110 litų už toną bulvių, tačiau sandėris neįvyko - ūkininkas siūlė atvykti ir bulves nupirkti jo namuose, tuo tarpu pirkėjas teigė neturįs sunkvežimio, todėl sakė pirksiąs tik į Šiaulius atvežtas daržoves. Gabenti prekę pusantro šimto kilometrų ūkininkas atisakė dėl labai praktiškos priežasties - kas atlygins už sunkvežimio kurą, jei apžiūrėjęs pirkėjas bulves išpeiks ir persigalvos pirkti?
A. K. jau buvo užmiršęs apie neįvykusį sandėrį, kai po poros dienų vėl paskambino tas pats vyras. Šįkart jis dar karščiau įtikinėjo atvežti bulves į Šiaulius. Kalbėjo, jog jam būsiančios geros visos bulvės, jis tikrai neatsisakysiąs jų pirkti. Pridūrė su tėvu bulvėmis prekiaująs Šiaulių turguje, miestelėnai jas gerai perka, daržovės brangsta, o bulvės lyg tyčia baigiasi. Galop skambintojas ūkininką įtikino. Žmogui apsispręsti padėjo pasiūlyta nauja kaina - po 1,2 lito už kilogramą. Paskaičiavęs, jog gaunant tokią kainą už bulves atsiperka ir išlaidos už benziną, ūkininkas sutiko atvežti tris tonas bulvių į Šiaulius. Gaila, kad šilutiškis nežinojo, jog šio miesto turguje bulvės tuo metu kainavo po 1,1-1,3 lito už kilogramą. Tuomet tikrai nebūtų buvęs toks optimistas ir nebūtų davęsis taip lengvai apmulkinamas... Nepažįstamasis pažadėjo ūkininką pasitikti degalinėje "Lukoil" prie įvažiavimo į Šiaulius.
Sutartu laiku vyrai susitiko. Su sunkvežimiuku bulvių atriedėjusį A. K. pasitiko maždaug dvidešimties metų vyrukas. Jis šilutiškį iš karto nuramino, kad jo bulvės labai gražios, jis perkąs visas tris tonas nesiderėdamas, net nepersverdamas! Jaunuolio lydimas ūkininkas savo mašiną nuvairavo į Gegužių gatvę, kur viename garažų kooperatyvo garaže iškrovė per pustrečios tonos savo bulvių. Jaunuolis paprašė paskutinių kelių maišų neiškelti - šias bulves reikia nuvežti į centrinę miesto turgavietę, nes kelių maišų laukiąs ten prekiaujantis tėvas, kuris ir sumokėsiąs už visas prekes. Jaunuolis sėdo į ūkininko mašiną ir abu pasuko miesto centro link.
Turgavietėje jaunuolis A. K. pasakė lukterėti - jis einąs susirasti ir pasikviesti tėvą su pinigais. Tuščiai pralaukęs apie pusvalandį ūkininkas ėmė nerimauti ir įtarti klastą. Jis skubiai nulėkė prie nelemtojo garažo. Duris rado neužrakintas, tačiau garažą sukčiai jau buvo beveik spėję ištuštinti - jame ūkininkas terado kelis paskutinius maišus savo bulvių. Nusiminęs žmogus juos susikrovė ir nuvažiavo į 2-ąjį policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą dėl sukčiavimo. Nukentėjėlis suskaičiavo, jog jam padaryta beveik 2 300 litų žala.
Ši istorija baigėsi įdomiau nei prasidėjo. A. K. pasirodė besąs atkaklus žmogus - jis pareigūnams paaiškino eisiąs į turgų pasižvalgyti, nes savo rankomis užaugintąsias bulves, ko gero, pažintų. Policininkai pritarė minčiai pasisukioti turguje, nes iš patiries žinojo, kad sukčiai vargu ar varginsis daržoves pervežti realizuoti į kitą miestą. Kitą rytą šilutiškis su policininkais susitiko Šiaulių centrinėje turgavietėje. Pavaikščiojo ir... pamatė dingusias bulves! A. K. pažino ne tik savo maišus, savo virvę, kuria maišai buvo užmazgyti, bet net ir bulves pagal jų rūšį bei spalvą. Apgaule išviliotomis bulvėmis prekiavęs ūkininkui nematytas vyras neturėjo daržovių įsigijimo dokumentų. Policininkų priremtas prie sienos komersantas papasakojo bulves prieš dieną pigiai pirkęs iš nepažįstamų jaunų vyrų, kurie pažadėję kitą dieną atvežti daržovių dokumentus bei dar pigiųjų bulvių. Policininkų padedamas A. K. atsiėmė dar nespėtas išparduoti savo bulves ir namo išvyko labai patenkintas. Nors bulves šilutiškis atgavo daugiausiai savo pastabumo ir atkaklumo dėka, jis neužmiršo Šiaulių 2-ojo policijos komisariato pareigūnams pareikšti padėką per VRM laikraštį. Kriminalistai padarė apgaviko fotorobotą, tačiau paties nedorėlio vis nepasiseka sugauti. Nustatytas ir mobiliojo ryšio telefono numeris, kuriuo nusikaltėlis naudojosi, tačiau tai taip pat davė mažai naudos - skambinta nusipirkus vienkartinę kredito kortelę, o jas parduodant pirkėjai neregistruojami.
Policininkai perspėja saugotis, nes toks pats sukčiavimo scenarijus šiuo metu sparčiai plinta šalyje. Sukčiai išsinuomoja garažą ar sandėlį ir jame iškrauna patiklių pardavėjų prekes. Po to tempiant laiką prekių savininkas vežiojamas po miestą neva norint atsiskaityti, kol žmogus netikėtai lieka vienas. Per tą laiką sukčių sėbrai būna spėję prekes išvežti ir paslėpti kiton vieton.
