Žilvinas VIZGIRDA
Didžiuliai apgavysčių mastai paskatino vartotojų teisių gynėjus, kriminalinę policiją ir mobiliojo ryšio operatorius surengti "informacinę ataką" prieš telefoninius sukčius. Kovas paskelbtas "Apgavysčių prevencijos mėnesiu". Akcija skirta daugiausia tiems, kurie apgaudinėjami telefonu, tačiau būtina kalbėti ir apie kitokio plauko apgavikus.
Nei litų, nei eurų
Po kaimus, ypač pas vienišus senukus, važinėja apgavikai, kurie gąsdina žmones, kad keičiant litus į eurus bus nekeičiami neužregistruoti pinigai. Šią savaitę tokie sukčiai važinėjo po Eržvilko apylinkes. Užsukę į vieną sodybą senukams šeimininkams mandagiai išaiškino, kad prieš keičiant litus į eurus būtina surašyti litų numerius. Gražiai atrodanti ponia išsitraukė įvairių blankų, tušinuką ir pasiruošė rašyti. Šeimininkė ištraukė iš slėptuvės turėtus 2000 litų, o vyras, norėdamas, kad būtų iškeisti visi pinigai, ir piniginėje maisto produktams laikytus dar porą šimtų tekštelėjo ant stalo. Kadangi abu senukai jau neprimato, pinigų numerius į blankus surašė atvykėlė. Rašė neskubėdama, pakalbėdama apie orą, apie vaikus, apie gyvulius. Surašiusi paprašė, kad šeimininkas viską perskaičiuotų, patikrintų, ar gerai surašyti numeriai, ir pasirašytų. Kai viskas buvo atlikta, "viešnia iš banko" susiruošė link mašinytės. Šeimininkai palydėjo ponią iki automobilio, dar pastovėjo, kol šis kaimo keliuku nuburzgėjo link kelio, ir tada grįžo į trobą. O čia siurprizas - ir juodai dienai laikyti tūkstančiai, ir duonai skirti smulkesni pinigai išgaravę! Ant stalo liko tik tuščia piniginė. Matyt, kol "surašinėtoją" svetingai šeimininkai palydėjo iki automobilio, jos sėbrai vikriai apsisuko ir pavogė litus.
Policija užregistravo įvykį, pasiėmė blanką, kuriame surašyti keisti paruoštų litų numeriai. Vilties, kad sukčiai įklius, yra, nes jie veikia labai drąsiai ir jau yra apgavę ne vieną kaimietį. Jie labai geri psichologai - moka taip susukti protą, kad vėliau žmogus net negali paaiškinti, kodėl atnešė pinigus. Juk puikiai žino, kad kol kad niekas tų litų net ir keisti nesiruošia.
Vagišiai nuomininkai
Kiek kitokio tipo sukčiai įkliuvo Pakruojo policijai. Čia sulaikyta Laima Nanienė (42 m.). Ji ir pasprukęs jos kompanjonas Vidas Rimkus (35 m.) savo taikiniu irgi rinkdavosi vienišus žmones, senukus. Atvažiavę į kaimą ar mažesnį miestelį, sukčiai išsinuomodavo kambarį. Apsimesdavo miško kirtėjais, gyvylių supirkėjais, verslininkais. Gyvendami nuomotame kambaryje vagišiai sekdavo, kur šeimininkai laiko pinigus. Kai tik slėptuvė būdavo nustatyta, "nuomininkai" kaipmat viską susišluodavo ir dingdavo. Jei nepavykdavo susekti, kur slepiami pinigai, iš šeimininkų bandydavo jų pasiskolinti. Kartais vagystę žmonės pastebėdavo tik po kelių dienų ar savaičių, nes patiklūs žmonės manydavo, kad nuomininkai išvažiavo su reikalais ir grįš. Apie tai, kad juos galėjo apvogti ši porelė, žmonės net nepagalvodavo.
Įkliuvo L.Nanienė Pakruojo rajono Stačiūnų kaime. Tik išsinuomavę kambarį V.Rimkus ir L.Nanienė pastebėjo, kad šeimininkas į striukės kišenę įdėjo 500 litų, kuriuos atnešė kaimynas. Kaipmat pinigėliai pakeitė vietą ir atsirado sukčių kišenėje... Abu tuoj pat išsikvietė taksi ir susiruošė kelionėn. Šeimininkui tai pasirodė įtartina ir jis, neradęs pinigų, pranešė policijai.
Taksi automobilyje važiavusi L.Nanienė buvo sulaikyta, o V.Rimkus sugebėjo pasprukti. Moteriškė prisipažino, kad jie apgaudinėjo žmones ne tik Pakruojo, bet ir Šiaulių, Joniškio, Kelmės, Raseinių, Plungės, Kretingos, Kėdainių, Ukmergės, o galbūt ir kituose rajonuose.
Prieš sukčius - informacinė ataka
O dabar dar grįžkime prie telefoninių sukčių. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas Darius Kiaušas sakė, kad 2006 metais užfiksuota daugiau kaip 600 apgavysčių telefonu. Mėginimų apgauti būta dar kur kas daugiau - sukčiams pavyksta vienu atveju iš 60 - 70.
Jo teigimu, pagrindiniai elektroniniai sukčiavimai yra pranešimas apie tariamą laimėjimą loterijoje, atsitiktinio kliento atrinkimą prekybos centre, nelaimingą atsitikimą kelyje. Taip pat populiaru meluoti apie užsienyje esančius giminaičius ištikusias nelaimes.
Per šią informacinės kampaniją, kuri, kaip ir Lietuvoje, rengiama dar beveik 40 pasaulio valstybių, žmonės įspėjami jokiu būdu nevykdyti tokių žinučių siuntėjų nurodymų.
"Informacija šiuo atveju yra pagrindinis ginklas nuo šių vagysčių. Labai gaila, bet mobiliojo ryšio operatoriai negali tam iš anksto užkirsti kelio", - sakė bendrovės "Tele2" generalinis direktorius Petras Masiulis. Pasak P.Masiulio, gavę informacijos apie sukčius, operatoriai su policijos leidimu tokius vartotojus blokuoja.
P.Masiulis kritiškai vertino galimybę griežčiau kontroliuoti išankstinio apmokėjimo paslaugų vartotojus (tokie dažniausiai ir vykdo telefoninius nusikaltimus), o papildymo korteles parduoti tik pateikus asmens dokumentus. "Lygiai tas pats, kad norėdami apriboti kišenvagius senamiestyje, tikrintume visų įeinančių dokumentus", - abejojo jis.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus Felikso Petrausko teigimu, elektroninių nusikaltimų gausėja, tad didėja apgaule išviliotų pinigų sumos. Didelį pavojų nusikaltimų mastams augti jis įžvelgia populiarėjančioje elektroninėje bankininkystėje.
"Apgavysčių prevencijos mėnesio" iniciatorius yra Tarptautinis vartotojų apsaugos ir gynimo tinklas (ICPEN), kuriame dalyvauja beveik 40 valstybių.
Dažniausiai sukčių aukomis tampa vaikai ir kiti patiklūs žmonės. Didžiausia išviliota suma siekė 50 tūkstančių litų. Kovai su apgavikais policija yra prašiusi dvasininkų ir mokytojų pagalbos, kad šie įspėtų žmones pamaldų ir pamokų metu.
