Raktas nuo buto, kur paslėpti pinigai
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Miglų pūtimo metas šalyje nesibaigia. Gyventojai, o ypač vyresniojo amžiaus žmonės, ir toliau pakliūva į sukčių paspęstas pinkles.
Ilgą laiką gana intensyviai "dirbo" telefoniniai sukčiai. Nusikaltėliai, apsimetę policijos pareigūnais, paskambindavo nusižiūrėtai aukai ir pranešdavo, kad jo šeimos narys ar kitas artimas giminaitis padarė avariją. Girdi, norint išvengti skandalo ar reikalų su policija, reikalinga nemaža pinigų suma. Paprastai sukčiai skambindavo naktį, kad iš miego pakeltas žmogus sunkiai orientuotųsi, kas gi ištikrųjų darosi. Dažnai nusikaltėliai, išstudijavę aukos ir jo namiškių aplinką, žinodavo jų vardus ar keletą kitų tai šeimai būdingų detalių, dejuodavo, kad, girdi, padaręs avariją ir dabar reikia atlyginti nuostolius, antraip paklius į kalėjimą ar turės kitų nemalonumų. Tik vienas kitas laiku atsitokėjęs nepatirdavo nuostolių ir net įduodavo sukčius policijai. Dažniausiai rūpestis, kaip išgelbėti artimą savo, baigdavosi nusikaltėlių trumfu - net didžiulės pinigų sumos nukeliaudavo tiesiai sukčiams į rankas. Būta net kuriozinių situacijų. Moteriškė, atidavusi už tai, kad išgelbėtų nuo nemalonumų avarijon pakliuvusį sūnų, atsitokėjusi "atsiminė", kad ji neturi jokio sūnaus...
Keliaujantys banko darbuotojai
Pastaruoju metu atsirado daug "keliaujančių banko darbuotojų". Jiems labai rūpi, kiek žmogus turi santaupų, kokie pinigų banknotų numeriai, kokia valiuta. Pasirinktai aukai jie "nuoširdžiai" aiškina, kad girdi, tuoj keis litus į eurus ir tie, kas juos laiko ne banke, o namuose, gali patirti nuostolį. Tad bankas imasi iniciatyvos pagelbėti žmogui, todėl reikia tuos pinigėlius suskaičiuoti, numerius jų surašyti, apžiūrėti, ar tikri, kokia valiuta santaupos. Taip berašant ir beskaičiuojant, ima tos santaupos ir išgaruoja... į sukčiaus, o dažniausiai į apgavikės, kišenę.
Neseniai Kaune ir užregistruotas toks įžūlus sukčiavimo atvejis. Š į kartą nukentėjo 86 metų Garliavos gyventoja. Nukentėjusioji papasakojo, jog nepažįstama moteris, prisistačiusi "Hansabanko" darbuotoja, į jos namus užsuko apie pusę dešimtos ryto. Pirmiausiai viešniai parūpo, ar šeimininkė turi sąskaitą banke. Po to pranešė, jog bankas ketina keisti litus į eurus, bet prieš tai būtina surašyti visų turimų kupiūrų numerius, juos suvesti į kompiuterį, kad vėliau nekiltų jokių problemų. Senolė patikėjo apsimetėlės gerais norais ir sunešė visas, kiek tik turi, santaupas. Apgavikei net akys sužibo pamačius, kad šeimininkė prieš ją padėjo nemažą krūvą pinigų ne tik eurais, bet ir užsienio valiuta. Suokdama, kad esanti labai pavargusi - mat apėjo jau visus gatvelės gyventojus - pasiguodė, kad nebeturi popieriaus, ant ko surašyti banknotų numerius. Senolei išėjus į kitą kambarį jo paieškoti, apgavikė čiupo pinigus ir movė pro duris. Kaip žinia, sukčiai po vieną retai dirba, tad ir šiuo atveju apsimetėlės laukė automobilis. Senolė neteko daugiau nei 10 tūkstančių litų.
Garbaus amžiaus moteris niekaip negalėjo suprasti, kaip čia atsitiko, kad patikėjo nepažįstamosios kalbomis. Ne vieną sykį sukčiai jau taikėsi ją apgauti, bet niekada senolė nesileisdavo į kalbas ir netikėdavo jų šnekomis...
Šalia kortelės - PIN kodas
Dar vieną bylą pabaigė tirti Kauno miesto vyriausiojo komisariato pareigūnai. Šį kartą į policininkų rankas pakliuvo dviejų vaikų motina Justina K. (22 m.).
Dar pernai spalį iš Zarasų kilusi Justina K. atsidūrė Kaune. Suradusi laikraštyje skelbimą, kad išnuomojamas butas, atėjo prašytis priimti gyventi. Penkiasdešimtmetė buto savininkė nebuvo linkusi į savo butą priimti jauną moterį su mažais vaikais, tačiau Justina pasižadėjo mokėti už kambarį, tiek, kiek tik pasakys šeimininkė, ir graudino pastarąją, kad esą įsidarbinusi - o taip sunku gauti darbą - viešbutyje ir neturinti kur su vaikais prisiglausti. Pagaliau abi sutarė, kad už kambarį Justina mokės po 200 litų per mėnesį. Šeimininkė dar pažadėjo, kad, jei nuomininkė gerai elgsis, tai galės gyventi ir toliau.
Jaunoji mamytė pasirodė esanti ne iš kelmo spirta - per porą dienų ji sužinojo, kur buto šeimininkė laiko pinigus, banko mokėjimo korteles. O šeimininkės būta labai patiklios - ji ne tik neslėpė geresnių daiktų nuo visai nepažįstamos moters, bet dargi nerakino savo kambario.
Po poros dienų penkiasdešimtmetei prireikė ilgesniam laikui išvykti į kaimą. Bet ir tuomet ji paliko nerakintą kambarį, kur buvo padėti pinigai. Šeimininkei išvažiavus, nuomininkė nieko nelaukusi apieškojo kambarį, tarp drabužių surado spintos raktą, o joje - 240 litų ir banko mokėjimo kortelę. Šalia banko mokėjimo kortelės gulėjo ir lapelis, buvo parašytas PIN kodas. Justina tuoj pat patikrino, kad kortelėje yra pinigų, ir, sugriebusi visą savo turtą bei šeimininkės pinigus bei kortelę, spruko į Vilnių. Čia ji slapstėsi pusmetį, kol pagaliau buvo sučiupta. Tačiau kaunietės sąskaita jau buvo tuščia.
Tardymo metu buvo nustatyta, kad jaunoji moteris pasisavino daugiau nei 10 tūkstančių litų.
Du vaikus auginanti Justina K. jau kartą buvo teista už svetimo turto vagystę, tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas metams. Šį kartą moteris kaltinama ne tik vagyste, bet ir sukčiavimu bei neteisėtu disponavimu svetima elektronine mokėjimo kortele.
