Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės policijos pareigūnai, gavę Kūlokų kaimo (Liudvinavo sen.) gyventojos Veronikos Bitkauskienės (77 m.) signalą apie pinigų vagystę iš jos namų ir detaliau pasidomėję įvykio aplinkybėmis, baiminasi, kad gali plūstelėti nauja panašių vagysčių banga. Pasirodo, sukčiai labai domisi visuomenės gyvenimo naujovėmis ir operatyviai skuba panaudoti tai savo "darbe". Būgštaujama, kad dabar apgavikai pensininkus apgaudinės neva atnešę 50 litų priedą, apie kurį neseniai paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Patikėjusi, kad nepažįstama moteris atnešė minėtą priedą prie pensijos, Veronika Bitkauskienė patyrė 360 litų nuostolį. Tą dieną pensininkė sulaukė laiškanešės, pristačiusios jai pensiją. Kadangi Veronika buvo suplanavusi ravėjimo darbus ir skubėjo, išleidusi laiškanešę ji pinigus laikinai pakišo po lėkšte, stovėjusia ant stalo, ir išėjo darbuotis.
Vidurdienį pensininkę jos darže susirado nepažįstama moteris, prisistačiusi esanti savivaldybės darbuotoja, ir pasiteiravo, ar močiutė jau gavusi 50 litų priedą prie pensijos. Veronika sudvejojo - atrodo, pensijos gavusi tik tiek pat, kiek ir praeitą kartą. Gerai nusiteikusi ir maloniai bendravusi viešnia nudžiugino močiutę, kad ji ir atnešusi "tą priedą". Čia pat, lauke, esą ir paduosianti. Atvykėlė atidarė savo piniginę ir netrukus išėmė 100 litų kupiūrą. Pasakiusi, kad pensininkė turėtų paieškoti 50 litų grąžos, teigė palauksianti. Kai nudžiugusi Veronika pradėjo eiti savo buto link, viešnia staiga užsiminė labai norinti atsigerti, tad eisianti kartu.
Virtuvėje Veronika ištraukė iš po lėkštės 50 litų ir pastūmė banknotą. Tada ji nusisuko nuo įkandin ėjusios viešnios, nes sėmė jai puodelį vandens. Staiga atvykėlė, nelaukusi prašyto vandens, tarstelėjo bėganti atsinešti iš automobilio kvitų, kad įformintų pensijos priedą. Veronika, atsisukusi į protekinomis išeinančią nepažįstamąją, tuo pačiu momentu išgirdo nuvažiuojantį automobilį ir pastebėjo, kad nėra jos pensijos, laikytos po lėkšte. Moteris suprato buvusi apgauta ir apvogta. Ji dar bandė vytis aferistę, tačiau tespėjo pamatyti, kad apgavikė nurūko pilkos spalvos lengvuoju automobiliu.
Tokios vagystės - galima sakyti, pensininkų kasdienybė. Nors apie jas daug rašoma spaudoje ir pasakojama per televizijos laidas, patiklių žmonių, kurie tampa gudrių aferistų aukomis, vis dar atsiranda. Apmaudu, tačiau dažniausiai tokie įvykiai lieka neištirti - nuostoliai neatlyginti.
Pareigūnai nuolat perspėja gyventojus būti budresnius ir mažiau patiklius, neįsileisti į savo namus nepažįstamų atvykėlių, įsidėmėti gyvenvietėse šmirinėjančių svetimų automobilių numerius. Anot policininkų, vienišiems pensininkams apie galimas vagystes turi nuolat pasakoti jų vaikai, jaunesni kaimynai, seniūnijos darbuotojai. Pastarieji prašo pensininkų įsidėmėti, kad pensijų priedai atskirai nenešiojami ir jokie nauji seniūnijų darbuotojai po gyventojų namus nesiuntinėjami!
