Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės policijos komisariato areštinėje prireikė medikų pagalbos save tyčia žalojusiam suimtajam. Dėl nužudymo įtariamas ir kol kas dviem mėnesiams už grotų atsidūręs marijampolietis Vladas Tubis (25 m.) nenustatytu aštriu daiktu susižalojo ranką. Kraujuojantis vaikinas, suteikus pirmąją pagalbą, buvo paguldytas į Marijampolės ligoninę. Per visą naktį prie jo palatos durų budėjo pareigūnai.
Kitą dieną V. Tubis, anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjęs vaikinas, buvo grąžintas į areštinę. Manoma, kad nuoširdžiai su pareigūnais bendraujantis ir dėl įvykdytos žmogžudystės labai išgyvenantis bei besigailintis vaikinas žalojosi, nes norėjo atkreipti į save pareigūnų dėmesį ir patekti į kitokią aplinką.
V. Tubis, prieš keletą metų tarnaudamas kariuomenėje, buvo paskirtas dirbti pulke, kurio kariai saugojo kalinius. Pagal nerašytus kalinių įstatymus, perduodamus iš kartos į kartą, tokie kareiviai prilygsta policijos pareigūnams, kurių nusikaltėliai nekenčia. Kelias dienas po suėmimo ramiai Marijampolės areštinėje gyvenusį Vladą per vieną pasivaikščiojimą atpažino areštinėje laikomas vienas asmuo. Žinia netruko pasklisti po visas kameras. Kartu su kitais areštantais (vienas nuteistas už nepilnametės išžaginimą, kitas - dar tik laukia teismo bausmės už tokį patį nusikaltimą) kameroje kalėjęs Vladas sulaukė ne tik moralinio "spaudimo", patyčių, grasinimų, bet ir likimo draugų smurto - buvo mušamas, daužomas, nukirptas. Vaikinas, kentęs tris dienas ir pabūgęs dar vieno rytojaus, atsisakė išeiti į lauką pasivaikščioti su kitais areštantais, o paskui buvo aptiktas susižalojęs.
Šiuo metu V. Tubis įkurdintas atskiroje kameroje. Netrukus jis bus išgabentas į Lukiškes. Tikėtina, kad ten pareigūnai irgi atkreips dėmesį, jog suimtasis anksčiau atlikęs tarnybą prie nuteistųjų, ir jį apsaugos. Nors dokumento, griežtai nurodančio V. Tubio likimo suimtuosius iki teismo laikyti atskirose kamerose, nėra (jie tik jau nuteisti patenka į atskirus pataisos namus Vilniuje), tačiau rekomenduojama juos įkurdinti areštinėse "pagal galimybes". Vadinasi, neretai tai priklauso ir nuo dirbančių pareigūnų geranoriškumo, dėmesio.
V. Tubis už grotų atsidūrė, kai, būdamas girtas, liepos 24-osios naktį mirtinai sumušė tame pačiame name gyvenantį pensininką Antaną Paplauską, lemtingąją dieną šventusį savo 76-ąjį gimtadienį. Konflikto priežastis - niekinė: pirmajame aukšte gyvenantis Vladas, vakare į namus parėjęs išgėręs, neapsikentė, kad antrajame aukšte, jam tiesiai virš galvos, vėl vyksta išgertuvės. Vaikinas ėjo daryti tvarkos. Pirmiausia jis vienu smūgiu patiesė solenizanto sūnų Arvydą (40 m.), kuriam vieną dantį išmušė, o kitą nuskėlė. Teko ir pas Paplauskus viešėjusiam Pipiru pravardžiuojamam marijampoliečiui, kuris tuoj pat pabėgo. Tada jaunas vyras pradėjo talžyti sunkiai vaikščiojantį kaimyną senuką, nors šis, kaip dabar kalbama, buvo beveik visiškai blaivus. Antanas Paplauskas mirė nuo kelių smūgių į galvą. Jis buvo daužomas Vladui Tubiui po ranka pakliuvusiu senuko mediniu suvenyru.
Atsidūręs už grotų V. Tubis, prisistatęs esąs našlaitis (pareigūnai nustatė, kad jo tėvas yra gyvas), labai išgyvena ir gailisi. Teisėsaugininkai irgi stebisi, kad iš pažiūros kultūringas ir simpatiškas vaikinas nesuvaldė jį apėmusio įniršio ir šoko prieš tris asmenis. Viena Marijampolės prokuratūros prokurorė, teisme bendravusi su įtariamuoju, kai jam buvo skiriama suėmimo sankcija, vėliau sakė, jog jai, turinčiai didžiulę šio darbo patirtį, bene pirmą kartą buvo gaila žudiko...
