Rokiškio rajone, Kazliškių seniūnijoje, Kvietiniškio kaime išdegusios pernykštės žolės plote rastas apdegęs Marijos Žėkienės kūnas. Pasak ugniagesių, 84 metų motinos kūną aptiko dukra. Šalia moters lavono rastos šakės, matyt, pasiimtos degančiai žolei kapstyti.
Ar senutė gesino gaisrą savo žemėje, ar degino pernykštę žolę, kol kas nenustatyta. Jos mirties priežastį nustatys ekspertai. Kaimynai sako, kad senolė pati degindavo žolę apie savo sodybą.
Lietuvoje savaitgalį atšilus orams, ėmė degti pernykštė žolė - gaisrai ir jų skaičius bei mastai kasdien sparčiai augo. Vien per praėjusį balandžio savaitgalį ugniagesiai užgesino 518 gaisrų, išdeginusių per 3 tūkstančių hektarų plotą. Manoma, kad tokių gaisrų buvo daugiau nei oficialiai užregistruota - kai kur degančią žolę užgesino gyventojai, lietūs arba jie užgeso savaime.
Deginant pernykštę žolę, padaroma milžiniška žala gamtai ir žmonių turtui - degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūva vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančių pievų ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančioje žolėje kasmet patiria traumas ir net žūva žmonės.
Už žolės deginimą civiliai asmenys gali būti nubausti nuo 25 iki 500 litų bauda, o pareigūnai - nuo 100 iki 2 000 litų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didesnių nuostolių. Pamačius, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, būtina kviestis ugniagesius.
