Alvidas JANCEVIČIUS
Pernai, kovo 14-osios pavakarę, viename Marijampolės Šaulių gatvės namų atsitiko tai, kas ilgiems metams pakeitė 1945 metais gimusio anksčiau neteisto Albino Juozo Skirkos gyvenimą.
Tą dieną girtas A. Skirka konflikto metu ėmė ir sudavė nukentėjusiajam J. U. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 23 smūgius kumščiu, metaliniu kastuvėliu bei akmens nuolauža. Nuo daugybės sužalojimų J. U. mirė.
Jau gerokai vėliau, savo kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, A. Skirka prašė ankstesniųjų teismų sprendimus pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, ir paskirti švelnesnę bausmę.
O Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo iš tiesų griežtas - 8 metai ir 7 mėnesiai nelaisvės. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija vyriškio apeliacinį skundą atmetė.
Kasaciniame skunde nuteistasis dar rašė, jog supranta padaręs sunkų nusikaltimą ir už tai turįs atsakyti, tačiau, atsižvelgus į jo asmenybę, galima būtų bausmę švelninti. Jis esąs garbaus amžiaus, abu su žmona užauginę septynis vaikus, J. U. nužudyti nenorėjęs, jokio keršto prieš jį neturėjęs. Iki šio konflikto su nukentėjusiuoju sugyvenę gerai, jam, kaip vargingai gyvenančiam žmogui, padėdavęs. O šio konflikto iniciatoriumi kaip tik ir buvęs pats J. U. A. Skirka teigė negalįs paaiškinti, ar iš pykčio, ar afekto būsenos, jis sudavė nukentėjusiajam mirtinus smūgius. Todėl negalėjęs skaičiuoti, o vėliau prisiminti suduotųjų smūgių skaičiaus - jam atrodę, kad sudavęs ne daugiau kaip dešimt smūgių... Ir apskritai Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į stresinę būseną konflikto metu, galėjęs jo prisipažinimą vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sušvelninti bausmę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje priminė LAT senato 1999 metų birželio 18 dienos nutarimo "Dėl teismų praktikos nužudymų bylose" išaiškinimą: "Visiškas prisipažinimas padarius nusikaltimą - tai esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms apie įvykio aplinkybes teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų". Todėl Lietuvos apeliacinis teismas teisingai nusprendė, jog A. J. Skirka, neigdamas smurto apimtį, nepripažino vienos iš esminių bylos aplinkybių. O savo kaltės pripažinimas tik iš dalies negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas, skirdamas bausmę, įvertino teisiamąjį apibūdinančius duomenis, tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas girtas bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Todėl ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Albino Juozo Skirkos kasacinį skundą atmetė.