Nuo kraujo apytakos ligų miršta apie tris kartus daugiau žmonių negu nuo vėžio. Dažniausia širdies ir kraujagyslių ligų priežastis - aterosklerozė (kraujagyslių kalkėjimas), prasidedanti vis jaunesnio amžiaus žmonėms. Pasak Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos pirmojo kardiologinio skyriaus vadovės docentės Audronės Statkevičienės, skyriuje širdies infarktas buvo gydomas 23 metų moteriai ir 21 metų vyrui.
Širdis, anot docentės, yra tarsi galinga raumeninė pompa, kuri kraujagyslėmis varinėja kraują po visą kūną. Cirkuliuojantis kraujas organizmą aprūpina deguonimi ir maisto medžiagomis. Kad širdies raumuo galėtų normaliai dirbti, jis pats privalo būti aprūpintas tiek deguonimi, tiek maisto medžiagomis. Širdies raumenį tuo aprūpina dvi pagrindinės kraujagyslės - vainikinės arterijos, kurios širdies raumenyje pasiskirsto į smulkias šakeles. Šiomis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių.
Jeigu kraujagyslėse atsiranda susiaurėjimų - aterosklerozinių plokštelių - kraujui sunku pasiekti tolimesnes širdies raumens dalis ir žmogus gali pradėti jausti skausmus. Kai kraujagyslė staiga užkemšama kraujo krešuliu, plyšus aterosklerozinei plokštelei, ta jos maitinama širdies dalis negauna deguonies ir vystosi miokardo infarktas.
Dažnai yra manoma, kad miokardo infarktas yra staiga atsiradęs susirgimas. Nors kas antram žmogui miokardo infarktas yra pirmasis širdies negalavimų pasireiškimas, vis dėlto ši liga dažniausiai yra daug metų trukusio proceso rezultatas. Mat bėgant laikui kraujagyslėse laipsniškai vystosi aterosklerozė. Rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir (ar) per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, dažnos nervinės stresinės situacijos pažeidžia širdį maitinantį vidinį arterijų dangalą, todėl jis ima praleisti cholesterolį. Kai cholesterolio kraujyje yra per daug, jis patenka į gilesnius kraujagyslės sluoksnius ir pradeda formuotis aterosklerozinė plokštelė, kaupiasi kalcis - taip susidaro kliūtis, trukdanti kraujui pratekėti.
Ramybės būsenoje žmogus nieko nejaučia, tačiau fiziniam krūviui padidėjus (einant į darbą, lipant laiptais ir pan.) atsiranda skausmas, spaudimas, deginimas už krūtinkaulio. Tas skausmas plinta į kairę ranką, apatinį žandikaulį. Šiems nemaloniems jutimams atsirasti gali turėti reikšmės ir šaltas oras ar stipresnis vėjas. Pailsėjus savijauta pagerėja. Tai ir yra pirmieji signalai kreiptis į gydytojus.
Miokardo infarktas (žmonių dažnai vadinamas širdies smūgiu) gali ištikti staiga, netikėtai, be jokių pranašiškų ženklų, tiek ramybės būklėje, tiek fizinio ar emocinio krūvio metu. Tik pusė ligonių prieš tai jaučia tam tikrus negalavimus - sunkumą krūtinėje, spaudimą už krūtinkaulio, bendrą silpnumą (tai įvardijama kaip priešinfarktinė būklė).
Pasak docentės A. Statkevičienės, prasidėjusiam miokardo infarktui būdingas stiprus, plėšiančio pobūdžio skausmas, sunkumas už krūtinkaulio, trunkantis ilgiau nei 20 minučių, o kai kada ir kelias valandas. Ligonis blaškosi, neranda vietos, jį išpila šaltas prakaitas, ima kamuoti mirties baimė. Gali sutrikti ir širdies ritmas. Jeigu užkemšama vainikinė kraujagyslė, kuri maitina apatinę širdies sienelę, nusiskundimai gali priminti virškinamojo trakto patologiją (skausmas žemiau krūtinkaulio, pykinimas, vėmimas). Pirmutinė pagalba tokiam ligoniui - po liežuviu pakišti nitroglicerino tabletę ir kviesti greitąją pagalbą. Kuo mažiau laiko praeis nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė, jog pavyks suardyti vaikininę kraujagyslę užkimšusį kraujo krešulį, taigi bus mažiau pakenktas širdies raumuo. Tiesa, nitroglicerinas staiga išplečia kraujagysles, todėl prieš tabletę pakišant po liežuviu ligonį reikėtų paguldyti.
Dar vienas svarbus patarimas, ištikus tokiai būsenai, kol atvyks greitoji, ligoniui duoti sukramtyti (arba patiems susmulkinti) aspirino tabletę, mat šie vaistai tirpdo krešulius ir paskatina organizmą aktyvuoti sistemas, tirpdančias trombą. O jei dingsta tokio ligonio pulsas (ištinka klinikinė mirtis), iki atvyks greitoji pagalba, būtina be perstojo daryti širdies masažą.
Ar įmanoma išvengti širdies infarkto? Pasak docentės, daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Riziką susirgti šia sunkia liga labai padidina rūkymas (rūkant gali kur kas greičiau ištikti kitas širdies skausmų priepuolis), atsainus požiūris į padidėjusį arterinį kraujo spaudimą (jis neturi viršyti 130/85 Hg) ar cholesterolio kiekį kraujyje (jei giminėje yra sirgusiųjų širdies infarktu ar nuo šios ligos mirusiųjų, reikėtų sunerimti, kai cholesterolio kiekis kraujyje siekia 5,2 mmol/l), taip pat nutukimas, per didelis alkoholio vartojimas, gausus druskos kiekis maiste, cukrinis diabetas ir kt.
Anot docentės, labai svarbu, ar žmogus valgo kokybišką, pilnavertį maistą. Patartina vartoti kuo mažiau druskos, per parą išgerti apie 1,5-2 litrus skysčio (kad inkstai išplautų šlakus). Maiste turi būti pakankamai vitaminų A (daržovės, žuvų taukai, pieno produktai), C (vaisiai ir daržovės), E (kruopos, duona, pieno produktai), beta karotino (pomidorai, morkos, abrikosai, šaltalankiai). Vokiečiai, pavyzdžiui, pamėgo aliejumi pagardintas pienių lapų salotas. Jauni lapeliai renkami anksti pavasarį, kai dar neišaugęs stiebas, mat nustatyta, kad jie turi medžiagų, mažinančių kraujyje blogą cholesterolį. Profilaktiškai galima vartoti ir česnaką.
Labai svarbu subalansuoti darbo ir poilsio režimą, bent trumpam išvykti į gamtą, jokiu būdu neatsisakyti atostogų (jas geriausia skaidyti į dvi dalis - atostogauti ir vasarą, ir žiemą). Į Kardiologijos skyrių, pasak docentės, dažnai patenka daug dirbantys, stresinių situacijų ir nesibaigiančių rūpesčių varginami verslininkai, kurie, kaip paaiškėja, neatostogavę 5-7 metus.
Nereikėtų per daug išsigąsti (o šalia esantiesiems - nesutrikti) ir ištikus širdies infarktui. Tai liga, kuri jau sėkmingai gydoma stacionare. Tačiau delsiant kreiptis į medikus pasekmės gali būti labai skaudžios.
