Sigitas STASAITIS
Buvęs tardytojas ir kalinys šiaulietis Ramūnas Jankauskas laimėjo Europos Žmogaus Teisių Teismą prieš Šiaulių tardymo izoliatoriaus valdininkus. Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre pripažino, jog R. Jankauskui kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pareigūnai pažeidinėjo žmogaus teises cenzūruodami R. Jankausko laiškus.
Iki 1999-ųjų R. Jankauskas dirbo vyresniuoju tardytoju Šiaulių miesto VPK. Pareigūnas ketino pereiti į rimtesnį darbą kitoje operatyvinėje tarnyboje, tačiau buvo suimtas ir apkaltintas kyšio paėmimu. Ramūną jo paties bute Šiauliuose, Gardino gatvėje, suėmė Valstybės saugumo departamento bei Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnai.
1997-ųjų lapkritį Šiaulių policininkai vykdė operaciją, kurios metu gaudė prostitutes. Viename iš miesto butų buvo surengta pasala ir telefonu iškviesta prostitutė. Įkliuvo paleistuvę atvežęs vyras, kuris pareikalavo sumokėti už merginos lytines paslaugas. Tai buvo policijai puikiai pažįstamas Antanas Žiupsnys. Šis vyras prieš tai buvo dirbęs policijos vyresniuoju inspektoriumi - vadovavo Joniškio policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyriui, tačiau susikompromitavo ir turėjo palikti pareigas policijoje - vairuodamas padarė avariją, sužalojo žmones. Nors už šį nusikaltimą policininkas buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme, tačiau neįvertino teismo gailestingumo, vengė vykdyti teismo įpareigojimus - registruotis policijoje nustatytomis dienomis. "Akistatos" žiniomis, buvo net keliamas klausimas - ar nevertėtų nuteistajam lygtinę laisvės atėmimo bausmę pakeisti į realią, buvusį policininką išsiųsti į koloniją-gyvenvietę. A. Žiupsnys buvo įsivėlęs į dar vieną sandalą - susipykęs su žmona išdaužė langus.
Kai sulaikytosios prostitutės davė parodymus, jog būtent A. Žiupsnys organizavo jų nelegalų verslą, Antanas buvo įtartas sąvadavimu. Tirti įvykį buvo pavesta vyr. tardytojui R. Jankauskui, kuris priėmė nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. Prokuratūra šią nutartį panaikino ir 1998-ųjų pabaigoje byla A. Žiupsniui buvo iškelta.
Netrukus A. Žiupsnys kreipėsi į Saugumo departamento pareigūnus, kad R. Jankauskas iš jo neva reikalaująs kyšio.
Buvo paruoštas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, sužymėti kyšiui skirti pinigai. Netrukus A. Žiupsnys užėjo pas R. Jankauską, tačiau tardytojas, pačiupinėjęs svečio išsipūtusią kišenę, joje rado besisukantį įjungtą diktofoną ir atėjūną išvarė. Po kelių dienų A. Žiupsnys vėl užsuko pas tą patį tardytoją. Vėliau teisme Antanas tvirtino, kad R. Jankauskas pagarsino radijo imtuvą, patikrino jo kišenes, nusivedė į vonią, kur paleidęs garsiai kliokti vandeniui paėmė kyšį. A. Žiupsniui išėjus, į butą įvirtę pareigūnai tvirtina radę 3 000 sužymėtų JAV dolerių tardytojo batų dėžėje.
Teisme R. Jankauskas buvo kaltinamas ne tik kyšio paėmimu, bet ir dar keliais nusikaltimais. Anot prokurorų, Ramūnas iš vieno turto prievartavimu kaltinto šiauliečio reikalavo 5 000 JAV dolerių, iš kito - net 15 000 dolerių kyšio. Už tokias sumas tardytojas neva būtų nutraukęs jam tirti pavestas baudžiamąsias bylas. Trečias nusikaltėlis V. N., kaltintas pavogęs automobilį, davė parodymus, kad R. Jankauskas už 1 500 dolerių kyšį pažadėjo sušvelninti kardomąją priemonę, o už 5 000 dolerių - bylą visai nutraukti. V. N. žodžiais, jis R. Jankauskui įdavė 950 JAV dolerių, o tardytojas už tai jį iki teismo paleidęs už užstatą.
Teisme R. Jankauskas visus kaltinimus neigė, kalbėjo, kad pažymėtus pinigus A. Žiupsnys jam paslapčia įkišęs į batų dėžę, kai prieš išeidamas avėsi batus. Teisiamasis taip pat tvirtino, kad kiti liudijimai - sufalsifikuoti.
Visgi už kyšio paėmimą bei piktnaudžiavimą tarnyba R. Jankauskas buvo nuteistas kalėti 8 metus konfiskuojant turtą. O jo būta - atlikdami kratas pareigūnai R. Jankausko kabineto seife rado 4 800 litų grynaisiais. Tardytojo bankų sąskaitose aptikta apie 80 000 litų santaupų.
Kalėdamas R. Jankauskas aktyviai rašė laiškus. Vien nuo 1999-ųjų kovo vidurio iki birželio 20-osios kalinys išsiuntė 241 laišką šeimos nariams, advokatams, valstybės institucijoms bei nevyriausybinėms organizacijoms, o pats gavo 121 laišką. Pagal tuomet galiojusius įstatymus, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai visus šiuos laiškus atplėšė ir perskaitė.
R. Jankauskas Europos Žmogaus Teisių Teismui skundėsi ne tik dėl laiškų cenzūros, bet ir dėl blogų įkalinimo sąlygų, kaip kompensacijos už žmogaus teisių pažeidimus reikalaudamas 300 000 eurų už sugadintą sveikatą, 30 000 eurų - kaip moralinės kompensacijos bei 3 700 eurų - bylinėjimosi išlaidoms padengti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas R. Jankausko bylą nagrinėjo net 4 metus ir galop pripažino, jog Lietuvos įstatymai pažeidžia žmogaus teises, cenzūruoti suimtųjų korespondenciją negalima. Anksčiau bylą tiriančio pareigūno nutarimu teismo laukiančio suimtojo korespondencija galėjo būti cenzūruojama. Nuo šiol tai bus daroma tik turint žinių, kad kalinys laiškais bando daryti įtaką nusikaltimo tyrimui.
Bylą laimėjusiam R. Jankauskui kompensacija skirta atsižvelgiant į gyvenimo lygį Lietuvoje. Buvusiam tardytojui iš mūsų šalies iždo priteista 1 000 eurų moralinė kompensacija bei 3 700 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Kasmet į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreipiasi šimtai Lietuvos piliečių, tačiau daugelio ieškinių Strasbūras nesiima nagrinėti, nes dažnai piliečiai kreipiasi ieškodami teisybės, o ne dėl pažeistų žmogaus teisių, neretai būna nepraėję visų įmanomų instancijų Lietuvoje. Iki šiol Europos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinėjo tik 19 Lietuvos piliečių pareiškimų. Vieną kartą pripažinta, jog piliečio skundas nepagrįstas, du kartus pasiektas taikus susitarimas, 16 kartų Lietuva pralaimėjo.
S. Stasaičio nuotr.
R. Jankauskas teisme savo kaltę neigė, o kalėdamas buvo diskriminuojamas.
(Jankauskas.jpg)
