Stemplė - viršutinė virškinamojo trakto dalis, jungianti ryklę su skrandžiu. Joje yra trys anatominiai susiaurėjimai: kakle, ties trachėjos išsišakojimu ir ties stemplės įėjimu į skrandį. Stemplės sienelę sudaro išorinis dangalas, raumeninis sluoksnis ir gleivinė. Gleivinė susiraukšlėjusi išilginėmis raukšlėmis. Ją dengia epitelis, kuriame gausu stemplės liaukų. Liaukų išskiriamas sekretas lengvina maisto slinktį. Raumeninio stemplės sienelės dangalo atliekami peristaltiniai judesiai maistą stumia iš stemplės į skrandį.
Pasak Kauno Šilainių poliklinikos gydytojos gastroenterologės Rasos Kačinskienės, stemplės veiklą dažnai sutrikdo stemplės uždegimas (ezofagitas). Jį gali sukelti įvairūs veiksniai: gastroezofaginis refliuksas, infekcija (dažniausiai mielės, grybelis, virusai, rečiau - bakterijos), korozinės medžiagos (rūgštys, šarmai, daugelis buitinių skysčių - jie stipriai žaloja, degina audinius), spindulinis gydymas, kai kurie medikamentai (ypač doksiciklinas, jei vartojant neužgeriamas dideliu skysčio kiekiu).
Ligonio savijauta priklauso nuo ligos pobūdžio ir išplitimo. Paviršinis ezofagitas gali būti besimptomis. Kartais ligonį vargina rėmuo, nestiprus skausmas ar tik jutimas, kad ryjant maistas slenka stemple.
Sergant sunkesne forma, atsiranda deginantis stemplės skausmas, kuris plinta į nugarą, kaklą, krūtinę. Ryjant skauda stipriau (tokius nemalonius jutimus gali sukelti tiek skysto, tiek kieto maisto rijimas), ligonis dėl to kartais net negali valgyti. Kartais vargina gausus seilėtekis.
Sergant ezofagitu, galimos ir komplikacijos. Infekcinių ezofagitų komplikacijų pasitaiko retai: gali kraujuoti iš susidariusių opelių, susiaurėti stemplės spindis (tai vadinama striktūra), susidaryti angelės (fistulės) į bronchus ar trachėją. Dažniau komplikuojasi ezofagitai, atsiradę dėl cheminių medžiagų poveikio (kraujuojama, prakiūra stemplė, pakyla aukšta kūno temperatūra, prasideda pūlinė infekcija, bendra organizmo intoksikacija, tarpuplaučio uždegimas), vėliau atsiranda stemplės susiaurėjimų (striktūra).
Dažniausia ezofagito priežastis yra gastroezofaginis refliuksas (GER). Tai nevalingas skrandžio turinio grįžimas į stemplę. GER klasifikuojamas į fiziologinį (per gausiai pavalgius) ir simptominį (pvz., sergant opalige).
Priklausomai nuo to, ar per endoskopinį tyrimą pastebimi stemplės gleivinės pakitimai, GER liga skirstoma į ligą nesant stemplės gleivinės pažeidimo bei atipinę ligos formą.
GER liga yra gana plačiai paplitusi. Apie 44 procentus suaugusių žmonių skundžiasi rėmeniu bent vieną kartą per mėnesį, apie 20 procentų - vieną kartą per savaitę. GER liga diagnozuojama, jei rėmuo vargina du ir daugiau kartų per savaitę ir sukeliami klinikiniai simptomai, turintys įtakos gyvenimo kokybei. Maždaug 10 procentų gyventojų diagnozuojama GER liga, pusei tokių ligonių aptinkamas ir ezofagitas.
Pagrindiniai GER ligos simptomai yra rėmuo ir atpylimai rūgščiu turiniu. Be to, ligonį gali varginti disfagija (rijimo sutrikimas), odinofagija (skausmingas rijimas), krūtinės skausmas. GER ligos simptomų sunkumui ir klinikinei eigai įtakos turi tulžies refliuksas bei diafragmos stemplinės angos išvarža.
GER liga pavojinga ne tiek pasireiškiančiais simptomais ir įtaka gyvenimo kokybei, kiek komplikacijomis, kurios skirstomos į stemplines ir nestemplines. Stemplinės komplikacijos yra šios: refliuksezofagitas, stemplės opos, stemplės susiaurėjimai (striktūros), kraujavimas (ūminis ir lėtinis), stemplės prakiurimas (perforacija), Bareto stemplė (ikivėžinė būsena), stemplės vėžys (vystosi iš Bareto stemplės). Gydytoja gastroenterologė Rasa Kačinskienė atkreipė dėmesį, jog ligonių, sergančių stemplės vėžiu, daugėja!
Nestemplinės komplikacijos yra stomatologinės (dantų emalio erozija, seilėtekis, burnos gleivinės pažeidimas), otolaringologinės (laringitas, rytinis balso prikimimas, ausų, ryklės uždegimas ir kt.) ir bronchų bei plaučių pažeidimai (lėtinis kosulys, bronchitas, bronchospazmai, bronchinė astma, pneumonija).
Jei skundžiamasi rėmeniu, maisto bei rūgštaus turinio atpylimu, ligos diagnostika nėra sunki.
Kartais ligonis junta skausmus už krūtinkaulio, plintančius į nugarą ir širdies sritį, labai panašius į skausmus, kuriuos sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Todėl pajutus netipinius simptomus, reikėtų pagalvoti apie galimą ezofagitą ir atlikti tyrimus.
Sergant ezofagitu, galimi įvairūs ligos simptomų pasireiškimo deriniai, tačiau ligonį gali kamuoti ir kuris nors vienas simptomas, pavyzdžiui, juntamas tik skausmas už krūtinkaulio. Tokiais atvejais ezofagitą sunkiau atskirti nuo širdies išeminės ligos.
Jei diagnozuotas ezofagitas, ligoniui rekomenduojama atitinkama dieta (nepatartina valgyti maisto produktų, sukeliančių meteorizmą - kopūstų, svogūnų, šviežios duonos, žirnių, pupelių, negerti gazuoto vandens, atsisakyti kavos, stiprios arbatos, alaus). Patartina pavalgius kelias valandas negulti; lovoje įsitaisyti taip, kad galva būtų pakelta maždaug 15-20 centimetrų, nevilkėti drabužių, kurie veržia juosmenį; atsisakyti sunkaus fizinio darbo ar veiklos, kai kūnas esti ilgą laiką palinkęs į priekį; vartoti gydytojo paskirtus medikamentus.
Negydant ezofagito, atsiradusio dėl gastroezofaginio refliukso, didėja rizika susirgti stemplės apatinės dalies vėžiu.
Kad išvengtumėte stemplės uždegimo, venkite žalingų įpročių, tinkamai maitinkitės, gydykite stemplės uždegimą sukeliančia ligas.
