Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pernykštės liepos 16-ąją gamykloje "Ukmergės gelžbetonis" įvykęs galingas sprogimas visiškai sugriovė polistireninio putplasčio gaminių cechą bei nusinešė trijų žmonių gyvybes. Dar devyni vyrai ir moteris patyrė įvairius sužalojimus. Šiandien dauguma jų jau grįžę į ankstesnes darbo vietas. Vis dėlto nelaimės palikti pėdsakai šiuos žmones persekios dar ilgai...
Priežastys dar neaiškios
Iškart po sprogimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Darbo ėmėsi LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Mindaugo Plukto sudaryta komisija, kuriai vadovavo Valstybinės darbo inspekcijos Sprogių, degių gamybų ir technologijų skyriaus viršininkas Petras Jakutis. Nors tuo metu buvo įrodinėjama, jog sprogimą sukėlė susikaupusių pentano dujų susijungimas su oro mišiniu vykstant putų polistorolio plokščių gamybos procesui, tačiau galutiniai ekspertizių rezultatai dar nežinomi. Vyksta tyrimas. Todėl ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Žvirblis negali komentuoti tyrimo eigos bei rezultatų. Vis dėlto kai kurie pareigūnai beveik neabejodami pasakė, jog vargu ar bus nustatyta, dėl ko iš tikrųjų įvyko tas galingas sprogimas...
Generalinis direktorius Vaclovas Pakulis, jaunas ir energingas vadovas, pripažino, jog sprogimas įmonei padarė žalos maždaug už pusantro milijono litų. Skaudžiausia tai, jog nukentėjo žmonės. Juk sugriautą pastatą dar galima atstatyti, o štai žmonių gyvybių nebesugrąžinsi. Direktorius patikino, jog visiems nukentėjėliams ar jų šeimoms buvo suteikta pagalba, išmokėtos vienkartinės piniginės kompensacijos. "Kiek galėjome, tiek padėjome", - tikino V. Pakulis. Jo žodžius vėliau patvirtino saugos ir sveikatos specialistė Zita Bataitienė. Beje, daugeliui iš mūsų tikriausiai įsiminė per televiziją parodyti vaizdai, kuomet Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas, Ukmergės ligoninėje lankydamas apdegusius bei sužalotus "Ukmergės gelžbetonio" darbuotojus, spaudė rankas ir žadėjo pagalbą. Žmonės jos laukė, o nesulaukę nusprendė priminti, jog pažadus reikėtų vykdyti. Delegacijos žygis į Vilnių nebuvo bevaisis - netrukus kiekvienam nukentėjusiam žmogui ar jo šeimai Vyriausybė išmokėjo po 3 000 litų... Beje, nė vienas nukentėjęs žmogus (išskyrus laikinai dirbusius) nebuvo atleistas iš darbo. Po įvykio buvo viešai paskelbta sąskaita, į kurią galėjo pervesti lėšas kiekvienas, panoręs pagelbėti. Viena šios komisijos narių Z. Bataitienė sakė, jog į šį prašymą atsiliepė tiktai AB "Ukmergės keliai", pervedusi apie pusantro tūkstančio litų, bei vienas privatus asmuo, paaukojęs kelis šimtus litų. Nors buvo kreiptasi į daugelį įmonių bei verslininkų, šie iniciatyvos neparodė.
Nors sprogimas visiškai sugriovė polistireninio putplasčio cechą, įmonės generalinis direktorius nusprendė jį atstatyti ir vėl pradėti gamybą. Griuvėsių vietoje jau baigiamas įrengti naujas, modernus gamybos baras. Vaclovas Pakulis mano, jog jis bus atidarytas jau liepos mėnesį. Cechas bus didesnis, gerokai modernesnis, čia bus įrengtos naujos technologijos. Ypač daug dėmesio skiriama darbo saugumui - norisi, kad daugiau panašių nelaimių nepasikartotų. Žinoma, nebus lengva susigrąžinti prarastą rinką, tačiau kito kelio nėra. Juk dauguma buvusių cecho darbuotojų jau sutiko grįžti į ankstesnes darbo vietas.
Ištrūko iš mirties glėbio
Į buvusį, tačiau iš naujo pastatytą polistireninio putplasčio cechą pasiruošęs grįžti ir Alvydas Bistrajus (43 m.). Šis dar gana jaunas vyras tikino nebijąs, kad nelaimė pasikartos. O dar beveik prieš metus, pirmosiomis katastrofos akimirkomis, jis buvo beveik susitaikęs su mintimi, jog teks atsisveikinti su gyvenimu. Tuomet Alvydui laikas tarsi sustojo. Prie staklių dirbusį operatorių sprogimo banga nubloškė ant žemės ir užvertė griuvėsiais. Vos per kelis milimetrus nuo galvos nukritusi viena konstrukcija prispaudė kūną, rankas. Vyriškis serga bronchine astma, todėl jam buvo iškilęs dar ir kitas pavojus - kad neuždustų. A. Bistrajus ir dabar prisimena, kaip į nosį ir burną įkyriai skverbėsi gamybos žaliavos - granulės, kaip buvo sunku kvėpuoti dulkių, degančios plastmasės dūmų prisodrintu oru. Aplinkui buvo didžiulis triukšmas, todėl sužalotojo dejonių ir pagalbos šauksmo niekas ilgai neišgirdo. Beje, visa vyriškio gelbėjimo operacija truko apie tris valandas. Per tą laiką visiškai nutirpo rankos. O tuo metu gelbėtojams (taip pat ir medikams) reikėjo priimti drastišką sprendimą - norint išgelbėti Alvydo gyvybę buvo net siūloma nupjauti prispaustą ranką. Laimei, šito neprireikė... Atvežus į ligoninę paaiškėjo, jog Alvydui išniręs kairysis petys, suspausta ranka, sužalota koja...
Gyventi galima...
Ukmergės ligoninėje Alvydas pragulėjo beveik dvi savaites, vėliau dar apie pusmetį gydėsi namuose, tačiau sveikata nesugrįžo. Nors A. Bistrajus jau dirba, tačiau iki šiol sunkiai pakelia rankas, jaučia nuolatinius skausmus, kitokius negalavimus. Galbūt laikui bėgant jie išnyks... Alvydas iki šiol prisimena, jog po nelaimės praėjus maždaug dviem savaitėms, naktimis pradėjo kamuoti košmarai. Dėl to, kas atsitiko, labai skaudžiai išgyveno vyriškio motina ir brolis. Tačiau jis optimistas ir žvaliai nusišypsojęs padaro vieną išvadą - gyventi galima. Alvydas tikina, jog nuo šiol liepos 16-ąją jam teks švęsti kaip antrąją savo gimimo dieną...
A. Bistrajus šiuo metu gyvena su mama. Vyriškis buvo vedęs, susilaukė dukters, kuriai dabar 12 metų, tačiau šeimos išsaugoti nepavyko.
