Panašu, kad mokslininkai pasiryžę paneigti devizą "Bėgte nuo infarkto". Jie pateikia pakankamai įtikinamų faktų, kad visuotinis susidomėjimas fitnesu gali išprovokuoti daugelį ligų.
Kol daugelis žmonių žavisi sveiko gyvenimo būdo kultu, mokslo pasaulis svarsto: bėgioti ar nebėgioti? Vis tvirčiau skamba sporto medicinos specialistų ir gydytojų praktikų nuomonė, kad nekontroliuojami gydytojų storuliai, lankantys fitneso klubus, savo sveikatai kenkia kur kas labiau nei gulėdami ant sofos su bokalu alaus ir šveisdami didžiulius mėsainius.
Norintieji numesti svorį storuliai turi atminti, kad į sporto salę galima eiti tik nuodugniai ištirtiems terapeuto ir kardiologo. Jie įvertins, kokius krūvius gali pakelti jūsų organizmas. Ypač į tai turėtų atkreipti dėmesį norintys pradėti sportuoti rūkantys asmenys, kuriems daugiau kaip 35 metai.
Hipertonikams "klasikinis" fitnesas ir fizinė kultūra kategoriškai draudžiama. Tokiems "sportininkams" bėgimo takelį galima palyginti su "rusiška rulete" - staigios mirties rizika abiem atvejais vienoda.
Žmogų, kurio hipertonijos forma užslėpta ir kuriam atrodo, kad jis stipruolis, kad jam tereikia sumažinti pilvuką ir sustiprinti bicepsus, neretai ištinka infarktas. Rizikuoja ir paveldėjusieji, pavyzdžiui, aterosklerozę.
Net ir sveikiausias žmogus, perkrovęs širdį, gali susigadinti sveikatą. Juk širdis - taip pat raumuo, beje, pats svarbiausias. Požymis, kad sportuodamas persitempėte - po fizinio krūvio parausta veidas, o nosies galiukas pabąla. Šitaip sportuojant galima prisišaukti širdies raumens distrofiją.
Labiausiai paplitusi sporto mėgėjų klaida - sportas be instruktoriaus patarimų. Pati dažniausia tokiu atveju liga - per daug apkrautų sąnarių sindromas. Tai gresia kelių, čiurnų sąnariams ir juosmeniui. Neteisingi judesiai traumuoja sąnario maišelį ir greitai gali prireikti ne tik gydymo, bet ir reabilitacijos.
Neteisingai treniruodamasis žmogus gali disbalansuoti raumenis - kai vienas raumuo treniruojamas kenkiant kitam.
Ne mažiau pavojingi ir lankstumo pratimai, jei nekontroliuoja gydytojas. Tempiant stuburą galima ištempti diskus, užspausti nervus ir pan.
Bėgimas ir šuoliukai nesveikam (kartais ir sveikam) stuburui gali pakenkti. Pavyzdžiui, pašokusio ir besileidžiančio ant žemės žmogaus svoris padidėja keliskart ir apkrauna stuburą.
Kaip nustatyti, ar sportuodamas nepavargote? Medikai siūlo skaičiuoti pulsą.Maksimalus širdies susitraukimų dažnis yra lygus iš 220 atėmus amžių.
Kad nepersitemptumėte sporto salėje ar stadione, išsiaiškinkite, ar nepriklausote rizikos grupei, išsitirkite širdį ir inkstus, kitus vidaus organus, atlikite visus tyrimus. Paprašykite, kad kardiologas jums apskaičiuotų optimalų krūvį. Pradėkite sportuoti palaipsniui. Optimalus treniruotės režimas - 10 minučių ant bėgimo takelio, 50 minučių jėgos pratimams, pusvalandis - dviratis. Sportuokite ciklais: kas antrą dieną septynias savaites, po to - 10 dienų pertrauka. Jei pertrauka tarp treniruočių ilgesnė nei mėnuo, vėl pradėkite sportuoti nuo pradinių pratimų.
