Valdininkams nerandant būdų, kaip išspręsti Kauno morgo problemą, to bando imtis policija Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mirusiojo palaikų išniekinimo. Įtarimai šiuo nusikaltimu gali būti pareikšti M. Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Kauno skyriaus, vadinamo tiesiog morgu, darbuotojams. "Kauno diena" rašo, kad ši istorija kartu su Lietuvoje tvyrančiais karščiais apnuogino jau seniai tvinksėjusią problemą, į kokias sąlygas prieš oficialų atsisveikinimą su šiuo pasauliu patenka mirusieji kauniečiai bei pakaunės gyventojai. 39 metų kaunietį laidoję artimieji išdrįso nepaisyti pasamdytos laidojimo firmos perspėjimo neatidaryti velionio karsto.
Teigiama, kad, išdrįsus jį atidaryti, visus ištiko šokas: velionio veido buvo neįmanoma atpažinti, iš polietilenu uždengtų kitų jo kūno vietų sunkėsi skysčiai. Kad tai tikrai jų giminaitis, artimieji sakosi atpažinę tik iš rando ant jo kojos.
Ikiteisminį tyrimą dėl galimo mirusiojo palaikų išniekinimo morge pradėjusi policija neslepia susidūrusi su neeiline užduotimi. Pirmiausiai sunkiai rastas Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis, pagal kurį būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. Nuspręsta tyrimą pradėti pagal pirmąją BK 311-ojo straipsnio dalį: "Tas, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų". Žodžiu, šis nusikaltimas pagal Lietuvos įstatymus priskiriamas nesunkiems.
Šią bylą nuspręsta persiųsti iš ją iškėlusio Centro policijos komisariato, kurio valdose - Aleksoto bažnyčios salė, kurioje buvo pašarvotas šis velionis, Panemunės policijos komisariatui, kurio teritorijoje esančiame morge dirba galimi įtariamieji šiuo nusikaltimu.
"Kauno dienai" pavyko pasikalbėti su M.Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Kauno skyriaus vyresniuoju teismo medicinos ekspertu Juozu Vėlavičiumi. Pašnekovas pripažino, kad problemos, kurias apnuogino šios laidotuvės, ypač paūmėjo prieš porą metų, kai Vilniaus valdininkų valia Kauno morgui priskirta aptarnauti ir Jonavos bei Kaišiadorių rajonų gyventojus. Pradėjus teisinės bei sveikatos sistemos reformas bei taupant lėšas nuspręsta panaikinti prie vietinių ligoninių veikusias lavonines.
"Mums pridėjo tik naujų etatų, tačiau ne įrangos, visai neatsižvelgiant į tai, kad prieš 7 metus perkeliant Kauno morgą iš miesto centro į buvusias kareivines Panemunėje, Perlojos gatvėje, pastarosios patalpos įrengtos tik Kauno reikmėms", - teigė pašnekovas, turėdamas galvoje šaldytuvą lavonams laikyti, į kurį galima sutalpinti tik apie 15-20 palaikų. "Tačiau niekam nerūpi, kur laikyti tuos, kurių niekas neatsiima, - tęsė J. Vėlavičius. - O tokių šiandien Kauno morge - 14, vienas užsilikęs net nuo pernai, nors kas mėnesį mes kreipiamės į prokuratūrą, kad būtų leista juos palaidoti valstybės lėšomis. Prokuratūra neleidžia, to net nemotyvuodama".
J. Vėlavičius neslėpė, kad, esant tokioms sąlygoms, jų darbe neįmanoma išvengti subjektyvumo. Esant tokioms ekstremalioms sąlygoms, velionis, dėl kurio buvo skųstasi, laikytas su kitais netilpusiais į šaldytuvą bendroje patalpoje, kuri vėdinama tik ventiliacija: prašymai aprūpinti Kauno morgą modernesne ir labiau darbo krūvį atitinkančia įranga (bent kondicionieriumi) Vilniuje atsimuša kaip į sieną. "Belieka guostis, kad tvyrant šių dienų karščiams, nesugedo turimas šaldytuvas", - prisipažino J. Vėlavičius. Ikiteisminis tyrimas dėl mirusiojo palaikų išniekinimo, kuriuo įtariami morgo darbuotojai, pradėtas pirmą kartą.
