Dėmesio, čia viskas pavojinga! Lūpų dažai žudo. Skėtyje slypi mirtini spąstai. Telefonas sprogsta. Taigi elkitės ramiai ir sekite paskui gidą... * Vašingtonas. Modernus penkių aukštų namas Flyt gatvėje. Neįmanoma praeiti jo nepastebėjus, nes virš fasado - keista freska su tamsiais slėpiningais siluetais, o ties įėjimu - didžiulė iškaba: "International Spy Museum". Mes stovime priešais tarptautinį špionažo muziejų, be abejonės, vienintelį tokį pasaulyje. Čia ypač domimasi CŽV, ankstesne siaubingosios tarybinės KGB prieše, tačiau nepamirštos ir kitos slaptosios tarnybos. Iš tiesų špionažo muziejuje - stebinanti ekspozicija...
Vienoje salėje raudonomis sienomis - keletas pasenusių, išėjusių iš mados, tačiau vis dar keliančių siaubą septintojo dešimtmečio misijoms pritaikytų daiktų. Pavyzdžiui, iš pažiūros paprasčiausia lūpų dažų tūbelė, padeda neperšaunamoje vitrinoje. Šaltojo karo metais silpnosios lyties agentai niekada jos nepamiršdavo pasiimti drauge su kitais makiažo reikmenimis. Kodėl? Metalinėje tūbelėje slypi 4,5 kalibro šaunamasis mechanizmas! Kiek įkliuvusių šnipių juo pasinaudojo lemtingą akimirką. Kiek rusių, bulgarių ir Rytų Vokietijos moterų sunaikino šis veidmainiškas ginklas, kad pelnytų "mirties bučinio" vardą.
Dar nepaprastesnis - "medis su ausimis". Aštuntajame dešimtmetyje jį sukūrė CŽV inžinieriai. Iš pažiūros tai paprasčiausio beržo kamienas, tačiau jis prigrūstas mikrofonų ir registravimo mechanizmų. Šis nejudrus seklys daugybę metų prastovėjo kitoje geležinės sienos pusėje visai šalia Raudonosios armijos bazės. Jis ištikimai perduodavo Rytų bloko koduotus pranešimus.
Šnipinėjimo muziejaus įkūrėjas - Ernestas (Earnest). Ar tai jo tikroji pavardė? Nežinia... CŽV nepratusi atskleisti savo agentų pavardes net tada, kai jie išeina į pensiją. Ernestas tikrai buvo vienas iš jų, nes savo karjerą pradėjo 1957-aisiais, praėjus metams po Budapešto gyventojų sukilimo prieš jų žemėje esančią tarybinę kariuomenę. Netrukus juos pasekė Čekoslovakija... Ernestas šiose šalyse praleido dešimt metų, aprūpindavo CŽV brangia informacija. Kai sugrįžo į Vašingtoną, gavo eilę misijų Viduriniuosiuose Rytuose. Vėliau CŽV jį pasiuntė įgaliotiniu į Amerikos senatą. 1994-aisiais jis buvo atleistas nuo visų įgaliojimų ir pasišventė sumanymui, kurį jau seniai brandino: atidaryti šnipinėjimo reikmenų muziejų. Senieji darbdaviai į tai pažiūrėjo kreivai, nes agentūra nenusiteikusi išduoti net ir senų savo paslapčių. Tačiau kodėl neištraukus iš savo skrynių technologinio grobio, išplėšto iš priešininkų - rusų - rankų?!
Tada Ernestas suvirpina patriotinę stygą. Jis pareiškia, kad Amerikos liaudis Šnipinėjimo muziejuje ras dar vieną priežastį didžiuotis savo šalimi. Be to, patys jauniausieji pamatys, kiek daug CŽV prisidėjo saugojant jų laisvę... Prieš tokius argumentus neatsispirsi. CŽV nebeprieštarauja ir bematant surenka lėšų pastatui Vašingtone. Darbai prasideda 1996-aisiais, o 2002-ųjų birželio mėnesį muziejus atveria duris.
Ekskursija prasideda sale, pašvęsta "šnipų mokyklai". Čia sužinoma, kaip buvo atrenkami ir apmokomi agentai. Nėra jokios abejonės, kad ne vienas lankytojas čia atranda savo pašaukimą. Paskui pereinama į galeriją, skirtą "slaptai šnipų istorijai", pradedant bibliniais ir baigiant mūsų laikais. Toliau - ekspozicija apie šaltąjį karą ir šnipinėjimą Antrojo pasaulinio karo metais. Suprantama, viską iliustruoja daugybė daiktų, kurie, atrodo, tik ką paimti iš Džeimso Bondo filmo. Skirtumas tas, kad šie yra autentiški.
Štai parkeris-revolveris ir vos ne klasikinio stiliaus laikrodis-fotoaparatas. Toliau tos pačios kategorijos šviestuvas-dvivamzdis karabinas ir neeilinis rusų apsiaustas-kamera, kurios objektyvas toks miniatiūrinis, jog telpa sagoje! O ten - akiniai-mikrofonas... Tačiau kodėl šis puikus balandis su pakinktais? Gal ir jis šnipas? Na, žinoma! Balandis turi prie pilvo pritvirtintą fotoaparatą. Atrodo, kad tarpukariu jis labai pasitarnavo. Išvaizdūs ir patogūs auliniai batai... Jų puspadžiuose paslėpti skustuvo ašmenys, kuriais nusileidęs parašiutininkas gali nupjauti batų aulus ir likti su visai padoriais, tinkamais vaikščioti po miestą batais. Tai tam, kad tavęs nesusektų.
O šis daiktas ką veikia vitrinoje? Tik nesiartinkite. Tai - pavojingasis bulgarų skėtis... Dūris jo užnuodytu galu - ir jūs mirsite greičiau nei po savaitės. Tuo labiau negalima liesti šių mobiliųjų telefonų. Tai Izraelio slaptųjų tarnybų išradimas, miniatiūrinės iš nuotolio valdomos bombos. Kitas velniškas įtaisas sugeba spinduliuoti branduolinę radiaciją per bet kokią sieną. Juo naudojosi rumunų diktatorius Čiaušesku, norėdamas atsikratyti nepageidaujamais asmenimis... Įvairios paskirties ir tokios formos šveicariškas peilis, kad šnipas jį galėjo paslėpti giliai savyje... Pagaliau visko tiek daug, kad ir neišvardysi!
Lankytojai gali pasigrožėti Džeimso Bondo automobiliu, išbandyti tobulą pasiklausymo aparatūrą, leidžiančią išgirsti tai, kas kalbama kitose salėse. Įdomu ir pamokoma... Viską apsvarsčius, vadinamasis Ernestas gerai padirbėjo savo ginklo draugų atminimui, nes visi eksponuojami daiktai priklausė tikriems šnipams!
Kitame Vašingtono miesto gale, CŽV ypatingai modernaus pastato holo "garbės sienoje", galima suskaičiuoti aštuoniasdešimt auksinių žvaigždžių. Kiekviena simbolizuoja slaptą agentą, žuvusį tarnyboje. Šių dienų agentai galbūt neturi nei pavardžių, nei kapų, tačiau bent jau turi muziejų.
