Smurto sėkla sudygsta paauglystėje Ką pasėsi, tą ir pjausi arba kodėl yra žiaurūs vaikai Smurtas gimsta šeimoje
Mantas LIDEIKIS
Išleisdami vaiką į mokyklą negalime būti tikri, kad į namus jis pareis sveikas, arba bent jau nenupešiotas, nesumuštas, neapiplėštas. Deja, statistika yra tokia, kad tampa akivaizdu, jog vaikai nėra saugūs ne tik gatvėje, bet ir ten, kur iš tiesų turėtų jų saugumas būti užtikrintas. Labai dažnai vaikai be gailesčio skriaudžia vieni kitus.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis praėjusiais metais buvo užregistruoti 2311 smurto pieš vartus atvejų. 734 atvejais prieš vaikus smurtavo patys vaikai. Daugiausiai tai buvo fizinė ir seksualinė prievarta. Net 20 procentų visų seksualinės prievartos atvejų vykdytojais buvo nepilnamečiai.
Nepilnamečių prieš savo bendraamžius ar jaunesnius vaikus naudojamas smurtas pasižymi žiaurumu ir ciniškumu. Neseniai Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje per fizinio lavinimo pamoką bendraklasiai berniukai tyčia sužalojo dvi savo klasės mergaites. Dvylikametė ir trylikametė šios mokyklos auklėtinės trijų bendraamžių buvo sumuštos joms į galvas specialiai sviedžiant krepšinio kamuolius. Mergaitėms buvo sukrėstos smegenys, dėl to jos paguldytos į ligoninę. Pradėjus tirti įvykį paaiškėjo, kad jau keletą dienų iš eilės trys klasės draugai bendramoksles nuolatos plūdo ir užgauliojo. Fizinio lavinimo pamokoje mergaitėms ne po vieną kartą krepšinio kamuoliu specialiai smogta į įvairias kūno vietas, tyčia taikant į galvą. Tą dieną pamoką vedęs fizinio lavinimo mokytojas paaiškino, jog sporto salėje buvo dvi klasės ir jis nepastebėjęs incidento.
Netrukus po egzekucijos mergaitėms prasidėjo smegenų sukrėtimo reiškiniai - ėmė svaigti galva, pykino. Todėl jos kreipėsi į mokykloje dirbančią slaugytoją, o iš šios kabineto jau greitosios pagalbos buvo išvežtos į ligoninę.
Šiurpią vaikų gyvenimo kasdienybę paįvairina ir neseni įvykiai, nutikę vienos Kauno Aleksoto mikrorajono mokyklos antrokui. Trys kiti berniukai - trečiokas ir du penktokai iš vaiko nepaprastai žiauriai išsityčiojo. Gegužės 12-osios popietę vaikas negrįžo į namus ir tai ypač suneramino jo artimuosius. Berniuko brolis ir trys jo bendraklasiai leidosi dingusiojo ieškoti. Netrukus jis rastas netoli Veiverių gatvėje įsikūrusio prekybos centro IKI, šalia augančiame miškelyje prie sąvartynu paversto griovio. Beje, brolis su draugais nors ieškojo ir ten, tačiau ne iš karto pastebėjo vaiką. Šaukiamas jis neatsiliepė, nes greičiausiai tuo metu gulėjo be sąmonės.
Vėliau paaiškėjo, kad tą dieną einantį į namus berniuką pasivijo dviračiais važiuojanti trijulė. Antrokas policijos pareigūnams aiškino nežinąs, ko šie iš jo norėję. Nors iš matymo visus pažinojęs, jie mokęsi toje pačioje mokykloje tačiau jokių reikalų su vyresniaisiais jis neturėjęs. Nebuvę ir jokių konfliktų. Tuo tarpu vyresnieji vaikai pasiviję antroką ėmė šį užgaulioti ir iš jo tyčiotis. Mušė į galvą, spardė kojomis ir grasindami, kad užmuš, įstūmė į maždaug pusantro metro gylio griovį. Maždaug po penkių valandų po vaiko dingimo prie šio griovio atėjo ir jo brolis, tačiau tąkart vaiko nepastebėjo. Jis atsiliepė tik po kurio laiko, šiems čia vėl pakartotinai sugrįžus.
Vaiko skriaudikai buvo greitai išaiškinti. Beje, jie nors ir gerose šeimose augantys, tačiau garsėjo savo agresyvumu, skriausdavo bendramokslius. Deja, nepilnamečiai, net ir surasti, gali būti ramūs. Už sunkius nusikaltimus mūsų šalyje atsakoma tik nuo 14 metų. Nutraukus bylą dėl įtariamųjų amžiaus remiantis administracinio teisės pažeidimo kodekso nuostatomis menkomis sumomis galima nubausti tik jų tėvus.
Ir tai, ne vienintelės tokios istorijos šalies mokyklose ir aplink jas. Patys moksleiviai, kaip vieną didžiausių problemų su kuriomis susiduria mokyklose, įvardija smurtą ir tyčiojimąsi. Deja, tai daugelį vaikų ypač stipriai žaloja psichologiškai, be to, pačius skatina elgtis agresyviai. Tai formuoja ir daro "normaliais" tarpusavio asocialius santykius. Visa tai vaikas vėliau dažnai perkelia į savo šeimą ir aplinką.
Dažniausiai smurtą patiria 10-14 ir 15-17 metų amžiaus vaikai. Vaikai nuo dešimtųjų iki keturioliktųjų savo gyvenimo metų ypač dažnai kenčia nuo fizinės, psichologinės ir seksualinės prievartos. Smurtautojai dažniausiai renkasi už save silpnesnius, jaunesnius vaikus. Beje, dažniau kenčia berniukai, negu mergaitės. Tuo tarpu berniukai kur kas dažniau ir įsitraukia į aktyvaus priekabiautojo vaidmenį, mušasi. Mergaitės kenčia daugiau nuo psichologinio smurto.
Kauno jaunimo narkologijos centro vadovas daktaras Aurelijus Veryga mano, kad smurtas ir agresija tai ne vaikų sukurta problema. Vaikai to išmoksta iš suaugusiųjų. Jeigu vaikai namuose kiekvieną dieną mato smurtą ir priekabiavimus, patyčias ir kito žeminimą, neabejokime, jie kitaip elgtis tiesiog nebemokės. Su smurto tarp vaikų ir prieš vaikus problema aktyviai kovoti trukdo ir neretai klaidingos suaugusiųjų nuostatos. Ne tik tėvai, bet ir kai kurie pedagogai netgi yra įsitikinę, kad smurtavimas - toleruotina auklėjimo priemonė. Deja, tai radikaliai klaidinga nuomonė. Smurtas ir patyčios neužgrūdino nė vieno, tačiau sužalojo labai daug vaikų gyvenimų. Tokią patirtį įgiję vaikai ateityje nebemoka elgtis ir gyventi kitaip, tą patirtį jie perduoda ir savo vaikams. Ir tokia "pasaka" vyksta be galo. Psichologiškai suluošinti vaikai, nežinodami į ką atsiremti, kur ieškoti pagalbos neretai ryžtasi savižudybei.
Pas mus dar labai "lipni" ir vadinamųjų "stukačių", suprask - skundikų, etiketė. Daugelis vaikų, neretai savo tėvų, yra įtikinti, kad skųstis yra blogai, yra gėda, nedera. Taip užgauliojamas ir žeminamas vaikas praranda pagrindą po kojomis - mat suaugusieji arba nepatikės, arba nereaguos, arba apsimes, kad tai niekalai. Tuo tarpu apie pasiskundimą sužinojęs smurtautojas neabejotinai keršys ir elgsis dar žiauriau...
Psichologai pastebėjo, jog dažniausiai iš kitų tyčiojasi ir šaiposi tie vaikai, kurie jaučiasi nemylimi, atstumti. Tuo tarpu nėra ir grynai tokių vaikų, kurie tik tyčiojasi, ir tokių, kurie yra vien tik aukos. Nuskriausta vyresniojo, "auka" įtūžį neretai išlieja ant pirmo pasipainiojusio silpnesniojo. Tačiau tokią situaciją iš esmės reikia keisti, aiškinti vaikams, kad smurtas yra blogis, žalojantis jų pačių gyvenimą. Šalyje jau kuriasi centrai, į kuriuos gali kreiptis nuo smurto kenčiantys vaikai, tokią paslaugą suteikti galėtų ir kiekviename rajone veikiančios pedagoginės psichologinės tarnybos.
Žinoma, yra vietovių, kur psichologo ar kito tokią pagalbą galinčio suteikti asmens ir su žiburiu nerasi. Tačiau pagalba vis tiek yra pasiekiama. Kritiniu momentu galima skambinti visą parą veikiančiais nemokamais psichologinės pagalbos telefonais. Neretai tai būna geras būdas ištiesti vaikui pagalbos ranką.
