Utenos rajone, Kuktiškėse, gyvenantis Romualdas Laurinavičius (45 m.) buvo įtariamas gerai pažinoto vyriškio, sugyventinės giminaičio Jono Š., tyčiniu nužudymu.
Kaip teisme prisipažino įtariamasis, tąvakar jis su Jonu Š. statė kiaulėms gardą. Bedirbdami vyrai kartkartėmis prisėsdavo prie skiesto langų valiklio pripilto buteliuko. Baigus darbą pagalbininkas susiruošė į namus. Šeimininkas paprašė parodyti krepšio turinį (o gal šis ką nors nugvelbęs?), tačiau Jonas, anot Romualdo, šiam reikalavimui paklusti atsisakė. Tai Romualdas ir trinktelėjęs atgalia ranka... Jonas, girdi, nugriuvęs, kaklu atsitrenkęs į lovos kraštą, bet greitai atsikėlęs. Nieko nelaukęs Romualdas nuėjo miegoti, o Jonas, dar kiek pašlitinėjęs, garaže sukniubo ir daugiau nebeatsikėlė. Rytą jį čia rado jau be gyvybės ženklų.
Teismo ekspertas konstatavo, kad Jonas Š. mirė ne nuo tiesioginio Romualdo Laurinavičiaus smūgio, o kaklu atsitrenkęs į lovos kraštą ir dėl to įvykus mechaninei asfiksijai (buvo sužalotos gerklos).
Remdamasis šiomis išvadomis Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad R. Laurinavičius kaltas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, ir nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui atidėjo.
