Sigitas Stasaitis
"Pirst!" Garsas, kuriam pasigirdus vienas žmogus nurausta, o visi aplinkui - nusišypso, bet tuoj susiraukia dėl pasklidusio nemalonaus kvapo. Apie "uraganą pilve" kuriamos televizijos reklamos, pasakojami anekdotai. Žarnyno dujos, kurių niekas nenori įkvėpti, įkvėpė užsienietį rašytoją, Čilės Valparaiso miesto universiteto profesorių Aleką Bromsį išleisti knygą "Išsamiausia knyga apie bezdėjimą". Čia ją mielai pristatome skaitytojams. Apie žarnyno dujas sužinosime daug įdomių ir naudingų dalykų: kiek kartų per dieną normalu jas purptelėti, apie kokias ligas žarnyno dujos sufleruoja, kam ir kaip jos buvo mirties priežastimi, pagaliau - ką valgyti norint mažiau gadinti orą.
Prarytas oras pasmirsta
Iš kur žarnyne atsiranda dujos? Pasak A. Bromsio, kalbėdami, rūkydami, žiaumodami kramtomąją gumą ir net kvėpuodami į skrandį įtraukiame daugiau ar mažiau oro. Virškinant maistą dalis šio oro žarnyne dalyvauja sudėtingose biocheminėse reakcijose, virsdamas kitokios sudėties ir kvapo dujomis. Jas išleidus, smarvė patalpoje pasklinda iki 15 metrų ir paprastai laikosi 2-5 minutes. Beje, lygiai kaip ir uostant kvepalus, žmogaus nosis greitai nebeužuodžia kvapo.
Dėl ko, paprastai sakant, bezdalai smirdi? A. Bromsis ištyrė, kad žarnyno dujose, be sudėtinių oro dalių (azoto, vandenilio, deguonies), yra metano, anglies dvideginio bei kvapą suteikiančių organinių sieros junginių ir merkaptanų.
Anglies dvideginis ir metanas įtakoja žarnyno dujų degumą. Dar pelkių dujomis vadinamas metanas yra itin degus, jam susikaupus kalnakasių šachtose neišvengiama sprogimų ir griūčių. Tačiau anglies dvideginis, kurį naudojant gaminama angliarūgštė (tai jos burbuliukai kutena nosį šampane, kokakoloje ar aluje), atvirkščiai - slopina degimą. Ne veltui anglies dvideginis naudojamos užpildant gesintuvus. Tad žarnyno dujų degumas priklauso nuo to, kas valgyta - koks metano ir anglies dvideginio santykis.
Pilve - dujų bomba!
Tad žarnyno dujos - paprastai daugiau ar mažiau degi medžiaga. Vaikigaliai mėgsta linksmintis - prieš išleisdami dujas, prie sėdynės prisikiša žiebtuvėlį. Tačiau žinios apie tokius šėliojimus prieštaringos. Vieni tikina, kad, purptelėjus į liepsną, vos plyksteli, pasak kitų, įvyksta nedidelis sprogimas, po kurio kelnėse neretai pradega skylė.
Tad kurie teisūs? Ar padegtos žarnyno dujos gali sukelti pavojų?
A. Bromsis surinko žinias ir apie tai. Mokslininko žiniomis, žarnyno dujos netiesiogiai yra pražudžiusios mažiausiai vieną žmogų.
Danijoje operacijos metu sutrikusio virškinimo ligonio pilvas buvo atveriamas naudojant elektrinį skalpelį. Šio variklis įskėlė mikroskopinę kibirkštėlę, paciento žarnyne susikaupusios dujos netikėtai sprogo, sudraskė žarnyną bei kitus vidaus organus ir pacientas mirė. Taigi žarnyne galime nešiotis po bombą. Paguoda - pilvas nedegus.
Smarvė paskatino keisti darbą
Vienas solidžiausių Lietuvos laikraščių yra rašęs apie tiek daug nevėdinamame kambaryje bezdėjusį anglą, kad galop jis esą nusinuodijo. A. Bromsis tikina, kad to negalėjo būti. Kad ir kaip nemaloniai smirdėtų, žarnyno dujos nėra toksiškos. A. Bromsio žiniomis, nuo vidurių dujų žūti galima tik netiesiogiai - kaip nutiko jau aprašytajam danui ar vienam Paragvajaus piliečiui.
Kai paragvajiečiai skausmingai užkietėjo viduriai, jis gydėsi pats - gėrė laisvinančius vaistus bei putojančius gėrimus. Deja, savigyda nepadėjo, susirgėlis į ligoninę buvo atvežtas išsipūtusiu ir kietu lyg automobilio padanga pilvu. Jei ne skubi žarnyno operacija, žmogus, ko gero, būtų miręs. Chirurgo pjūvis išgelbėjo paragvajietį, tačiau operacijos metu pasklido tokia smarvė ir iš žarnų tryško tokia bjaurastis, jog vienas chirurgų neištvėrė - jau kitą dieną metė darbą ir nuo šiol kaime užsiima avininkyste.
Mėsėdžiai orą gadina rečiau
Kiek dujų per parą išleidžiame, ar yra norma? Nors Gineso rekordų knygoje fiksuota visa aibė pačių kvailiausių ir beprasmiškiausių rekordų, su vidurių dujomis susiję rekordai, A. Bromsio nuomone, Gineso knygoje nepelnytai ignoruojami.
A. Bromsis ištyrė, jog kiekvienas mūsų vidutiniškai purptelime 10-20 kartų per dieną, vidutiniškai išleidžiame nuo 200 mililitrų iki 2 litrų dujų. Beje, vegetarai purpsi dažniau (jų maistas sunkiau virškinamas), tačiau kiek tyliau, nes ląsteliena storojoje žarnoje atpalaiduoja paskutinį vožtuvą - sfinkterį.
Įrodyta, kad vyrai yra gerokai didesni bezdaliai už moteris. Vyras per dieną vidutiniškai purpteli 15-17 kartų, moteris - 8-9. A. Bromsis Oklahomoje (JAV) surado rekordininką, kuris purpsi net 145 kartus per dieną. Tai jis ypač dažnai daro po sočių pietų. Tuomet amerikietis drioksi beveik nesustodamas - per 4 valandas net 70 kartų.
Problema - fermentų trūkumas
Kokius valgant produktus žarnyne daugiausiai išsiskiria dujų? Pasak A. Bromsio, maistas skirtingai įtakoja pilvo pūtimą.
Dujas smarkiai skirtis skatina produktai, kuriuose yra daug angliavandenių. Pilvas pučiasi ir nuo cukraus, saldiklių sacharidų (tai laktozė, rafinozė, fruktozė ir sorbitolis). Laktozė yra natūralus piene esantis cukrus. Jo yra pieno produktuose, taip pat duonoje. Vidurius tikrai pūs tiems žmonėms, kurių organizme trūksta fermento laktazės, padedančio skaidyti laktozę. Laktazės mažėja žmogui senstant. Tad posakis "senas bezdalius" gimęs ne šiaip sau.
Rafinozės daugiausia yra pupelėse, kiek mažiau - kopūstuose, brokoliuose, šparaguose, neskaldytuose grūduose.
Fruktozės randama svogūnuose, artišokuose, kriaušėse, kviečiuose. Be to, fruktoze saldinami kai kurie gaivieji gėrimai.
Cukraus pakaitalas sorbitolis naudojamas daugeliui dietinių produktų, becukrei kramtomajai gumai, kepiniams, saldainiams paskaninti.
Kaltę versk mikrobams
Dujų gausiai skiriasi ir valgant produktus, turinčius krakmolo, kuris virškinamas storojoje žarnoje. Krakmolo gausu bulvėse, makaronuose, kukurūzuose, kviečių produktuose. Ryžiai - vienintelis krakmolo turintis produktas, neskatinantis dujų susidarymo.
Pilvą pučia ir nuo tirpių maisto skaidulų. Vandenyje tirpios skaidulos žarnyne virsta minkšta, į drebučius panašia medžiaga. Pupelėse, žirniuose, avižų sėlenose ir daugelyje vaisių esančios tirpios skaidulos nesuvirškintos nukeliauja iki storosios žarnos. Čia jas apnikę naudingi mikrobai pagamina pūpsnius dujų. Tad pagadinę orą kaltę galime juokais versti mikrobams, be kurių mūsų virškinimas sutriktų.
Netirpių skaidulų, esančių kviečių sėlenose ir kai kuriose daržovėse, pilvo pūtimo problemų turintiems žmonėms saugotis nereikia. Netirpios skaidulos beveik nepakitusios pereina per visą žarnyną ir neįtakoja didelio dujų susidarymo.
Ne tik uostė, bet ir ragavo
Uoslės ir skonio receptoriai susiję - praradęs vieną šių pojūčių, žmogus neretai netenka ir antrojo.
Jei žarnyno dujas užuodžiame, ar galime pajusti dujų skonį? A. Bromsis ištyrė ir tai!
Jis su savo laborantais pasirinkę po parą valgydavo pasirinkę tik vieną kurį nors maisto produktą. Kitą dieną eksperimentatoriai purpsėdavo į stiklainius ir iškart juos hermetiškai užkimšdavo - taip kvapą galima konservuoti. Vėliau iš tų stiklainių skirtingų kvapų mėginiai buvo siurbiami švirkštu be adatos ir išpučiami tiesiai ant savanorio liežuvio. Po šimtų mėginimų nustatyta, kad liežuviu labai sunku pajusti, ką valgė kvapo savininkas. Bandytojai gerai galėjo atskirti tik suvirškintų vištos kiaušinių kvapą, o spėliodami kitus produktus dažnai klysdavo.
Pučia pilvą - ieškok ligos
Vilniaus universiteto Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro profesorius Jonas Valantinas nepaneigia A. Bromsio teiginių. Profesorius pritaria, kad valgant, o ypač geriant, per dieną į skrandį patenka 2-3 litrai oro. Dauguma žmonių jį išraugėja, bet dalis oro vis vien su maistu nukeliauja į žarnyną, iš kur jis pasišalinti gali tik per paskutinę natūralią angą. Jeigu iš žarnyno dujos išeina iki 25 kartų per parą, J. Valantinas tai laiko norma. Jeigu dažniau, jei pilvo pūtimas vargina - verta ieškoti sutrikimo.
Per dažnas oro šalinimas nelaikomas atskira liga, bet nuolatinis pilvo pūtimas labai dažnai būna pirmas kokios nors ligos simptomas - beveik kiekvienas pas gastroenterologą užsukęs žmogus skundžiasi pilvo pūtimu.
Dujos pilvą pučia tuomet, kai blogai virškinami kai kurie maisto produktai ar per didelis skrandžio rūgštingumas. Ne vienam vidurius pučia ir nuo kopūstų, kriaušių, brokolių, net nuo lietuvių taip mėgstamų bulvių.
Daug skirtingų priežasčių
Pilvą gali pūsti ir dėl per didelio skrandžio rūgštingumo, ir kai trūksta tam tikrų kasos fermentų. Dėl to blogai virškinami riebalai, gali sutrikti ir baltymų, angliavandenių virškinimas.
Yra ir kitokių sutrikimų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės negali atsiraugėti. Oras lieka skrandyje, jame esančioje oro pūslėje. Ligonis jaučia spaudimą, maudimą po kairiuoju šonkauliu, jam pučia pilvą. Tokiems žmonėms reiktų vengti pilvo pūtimą skatinančių produktų - žmonės paprastai juos žino ir, jei nekankina badas, privengia.
Reikėtų prisiminti, kad su gazuotais gėrimais - alumi, angliarūgšte prisodrintu mineraliniu vandeniu, limonadu, šampanu - į virškinimo traktą patenka daug anglies dvideginio. Jei jis nepasišalina raugėjant, "laisvę atgauna" tik praėjęs per visą žarnyną.
Profesoriaus J. Valantino žiniomis, kiekvieno žmogaus pilvo ertmėje nuolat gurguliuoja 100-200 mililitrų dujų. Dauguma sveikų žmonių jų nejaučia.
Žarnyno dujoms - laisvę!
Tačiau yra tokių, kuriems net ir nedidelis kiekis dujų žarnyne sukelia nemalonius jausmus. Tai kenčiantieji nuo funkcinės dispepsijos (skrandžio rūgštingumo stoka) - jie dažnai kankinasi dėl skrandyje nevirškinamo, užsistovinčio maisto.
Vidurių pūtimas kamuoja ir sergančiuosius dirgliosios žarnos sindromu. Tai viena dažniausių ligų, dėl kurių vargina pilvo bei žarnyno skausmai, viduriai nuolat būna arba užkietėję, arba per laisvi. Žmonių, sergančių dirgliosios žarnos sindromu, virškinimo traktas yra labai jautrus. Jiems dažnai ir greitai sutrinka virškinimas, net ir minimalus oro kiekis žarnose gali sukelti stiprų raižantį skausmą. Tokiu atveju medikai pataria ne kentėti suspaudus sėdynę, o skubėti patupėti į tualetą ar bent į nuošalią vietą ir duoti dujoms kelią.
Taigi po juoką keliančiu "pirst" gali slėptis labai rimtos problemos ir net mirtinas pavojus.
S. Stasaičio nuotr.
(Alec-Bromcie.jpg) "Gavęs jūsų knygą per Kalėdas ir joje aptikęs smagių dalykėlių garsiai skaičiau. Anyta trenkė durimis pažadėjusi į mūsų namus daugiau nekelti kojos. Net nežinau, kaip jums atsilyginti. Styvas, Kalifornija", - rašoma A. Bromsio knygos įžangoje.
