Didžiulės ugniagesių, miškininkų, karių ir savanorių pajėgos likvidavo penkias paras Smiltynės mišką siaubusį gaisrą. Pasak pareigūnų, gaisravietėje dar liko budėti 5 ugniagesių bei miškininkų automobiliai bei 20 karių. Pirminiais skaičiavimais, liepsnos nuniokojo mažiausiai 250 hektarų kalnapušių miško. Gamtai padaryta žala gali siekti penkis milijonus litų.
Ugnis Smiltynės miške įsiplieskė ketvirtadienio popietę. Po kelių valandų liepsnos jau siaubė 150 hektarų miško. Su ugnimi kovojo apie pusė tūkstančio žmonių: ugniagesiai iš aplinkinių rajonų, kariai, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, miško urėdijos darbininkai bei gyventojai savanoriai.
Įvykio vietoje dirbo du Lietuvos Karinių oro pajėgų sraigtasparniai "Mi-8" su specialiais vandens kaušais bei sraigtasparnis iš Latvijos. Tai didžiausias gaisras pastaraisiais metais Smiltynėje. Jų buvo kilę ir anksčiau, bet mastai būdavę kur kas mažesni. Prieš dešimtmetį Kuršių nerijoje išdegė 60 hektarų miško, o 1957-aisiais - 150 hektarų. Įtariama, kad Smiltynės miškas buvo padegtas. Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau, kai taip sausa, ugnis gali įsiplieksti ir nuo stiklo šukės ar numestos nuorūkos.
Specialistai sako, kad šią baisią nelaimę buvo galima prognozuoti iš anksto, nes rudenį pradėjusi eiti Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pareigas Aurelija Stancikienė išardė prieš tai sukurtą ir efektyviai veikusią priešgaisrinės apsaugos sistemą. Neringos miškuose dabar nepakankamai tvarkomos proskynos, jos nepravažiuojamos, per siauros. Neringos miškus turėtų tvarkyti ne kultūrinio paveldo saugotojai, bet profesionalai. Tam pritaria ir Seimo nariai. Jų nuomone, gaisro mastai galėjo būti mažesni, jei valdininkai į savo darbą nežiūrėtų pro pirštus.
Pasak Pilietinės demokratijos frakcijos atstovo Henriko Žukausko, Kuršių nerijos miškai likimo valiai palikti per Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų valdininkų aplaidumą.
"Aš matau vieną iš priežasčių - nekoordinuotas ministerijos darbas. Dėl to kenčia mūsų gamta, mes patys ir mūsų nacionalinis turtas. Šitokioj klimatinėj zonoj netvarka yra nepateisinamas dalykas", - spaudos konferencijoje sakė H.Žukauskas.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusių parlamentarų H.Žukausko bei Juozo Jaruševičiaus, gaisras Smiltynėje parodė, kad galimoms stichinėms nelaimėms Kuršių nerijoje visiškai nepasiruošta.
"Miškuose kovojama su gaisrais, apariant tam tikrus plotus, padarant kirtimus, kad ugnis iš vieno kvartalo neišplistų į kitus, kad būtų vieta pravažiuoti gaisrininkų technikai. Aš nenorėčiau pasakyti, kad šitas dalykas Kuršių nerijos miškuose yra padarytas", - sakė H.Žukauskas.
Direktorė A. Stancikienė tokias kalbas atmetė.
BNS ir "Akistatos" informacija
