Remigijus RAINYS
Šiaurės Lietuvoje, Biržų ir Pasvalio regionuose, smegduobės atsiveria jau nuo seno. Požeminiams vandenims ištirpdžius ir palaipsniui išplovus čia slūgsančius gipso ar dolomito klodus, viršutinis žemės sluoksnis sukrinta į atsiradusias ertmes, su savimi nusinešdamas viską, kas ant jo stovėjo. Vien Biržų regioninio parko teritorijoje 2004 metais atsivėrė 52 naujos smegduobės, pernai čia jų aptikta dar 30.
Lyg po žemės drebėjimo
Itin nemalonaus siurprizo artėjant Naujiesiems metams sulaukė Sąjungos gatvėje gyvenanti biržiečio Rimanto Morkūno šeima. Rimantas su žmona Loreta tuo metu buvo išvykęs į darbą. Namie liko tik 15 ir 11 metų jų sūnūs. Vaikai miegojo mansardos kambaryje, kai vyresnėlį pažadino keistas stogo traškesys. Pradžioje berniukas pamanė, kad kažką bildina brolis, tačiau atsisukęs pamatė jį ramiai tebemiegantį. Triukšmas vis didėjo. Penkiolikametis Valdas skubiai pažadino brolį ir išsivedė jį į lauką. O tuo metu name jau skilinėjo sienos, nuo lubų krito apdailos plokštės, braškėjo stogo konstrukcijos. Namas pamažu skyrėsi pusiau ir krypo į vieną pusę. Berniukai paskambino tėvams. Šie parlėkę pernešė į šalia stovintį ūkinį pastatą baldus ir vertingesnius daiktus. Neseniai suremontuotas namas atrodė tarsi po žemės drebėjimo, jo sienose išsižiojo kelių centimetrų pločio plyšiai. Nakvoti namie rizikavo tik suaugusieji - vaikus priglaudė kaimynai. Vienas pamatų kampas pakibo ant maždaug pusantro metro gylio ir poros metrų pločio įgriuvos. Šeimininkams dar teks laukti, kol iš sostinės atvykę geologai atliks išsamesnius tyrimus ir nustatys, ar suremontavus šį namą jame bus saugu gyventi. Tam reikės išgręžti du maždaug 30 metrų gylio gręžinius ir, ištyrus iš jo paimtus grunto pavyzdžius, nustatyti, ar nesiformuoja naujos tuštumos.
Pirmiausia išdžiūvo rūsys
Pasvalyje, Geležinkelio gatvėje, gyvenanti Vanda Lapinskienė apie po namu atsivėrusią smegduobę sužinojo tik tada, kai į dar neįrengtą kambarį užėjęs jos sūnus Rolandas atkreipė dėmesį, jog keistai įdubo ant žemės patiestas linoleumas. Kai vyriškis atkėlė linoleumo kampą, namiškiai išvydo dviejų metrų skersmens ir maždaug tokio pačio gylio karstinę įgriuvą. Šeimininkai po tą kambarį vaikščiojo ir anksčiau, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Nusipirktą plūktinio molio namelį Lapinskai maždaug prieš 8-erius metus apmūrijo plytomis ir pristatė nemažą priestatą bei antrą aukštą. Netrukus po rekonstrukcijos pradėjo trūkinėti sienos. Tuomet manyta, kad dėl visko kalti pernelyg silpni pamatai, tačiau, net ir juos sutvirtinus bei pagilinus, išorinės mūro sienos skilinėjo ir toliau. Įtrūkimus mūro siūlėse teko nuolat glaistyti. Vanda Lapinskienė prisiminė, kad praėjusį pavasarį perskilo jos miegamajame stovinčio bufetėlio stiklinė lentynėlė. Ant jos nestovėjo joks sunkus daiktas, o prie baldo niekas nebuvo priėjęs. Todėl dabar namo šeimininkė baiminasi, kad po namu gali būti ir daugiau smegduobių. Prieš kelis mėnesius netikėtai išdžiūvo R. Lapinskienės rūsys, kuriame nuolat kaupdavosi vanduo. R. Lapinskas mano, kad vanduo galėjo subėgti į jau tuomet atsivėrusią įgriuvą. Po pirminės apžiūros duobei užpilti prireikė net dviejų sunkvežimių smėlio. Į kiaurymę žeriamą smėlį ugniagesiai suliejo vandeniu. Šeimininkas pripažino, jog patikimiau būtų smegduobę užlyginti moliu, tačiau žiemą to padaryti negalima.
Po namais - tuštuma
Geologai Biržuose ir Pasvalyje planuoja išgręžti dar kelis gręžinius ir atlikti elektrotomografinius tyrimus po dar keturiais namais. Kaimynystėje, Ramunių gatvėje, gyvenantys biržiečiai Vytautas Keršulis ir Sigita Butkienė jau senokai savo namuose jaučiasi nesaugiai. V. Keršulis savo namą pasistatė bene prieš dvidešimt metų. Jo mama Lina sakė, kad kai po kelerių metų pradėjo skilinėti sienos, jie pamanė, jog neatsargiai pasigilino rūsį, tačiau nepadėjo net pamatų sutvirtinimas. Šis pastatas pamažu skyla pusiau. Sienose matomi vis gilėjantys plyšiai, vienos durys jau nebeužsidaro. Plyšiai žioji ir griūvančioje Sigitos Butkienės namo sienoje. Vienas toje sienoje esantis langas jau baigia iškristi. Susiklaipė durų staktos, nuo vonios sienų krinta plytelės. Namo šeimininkė tikino, kad bėdos prasidėjo maždaug prieš 12 - 13 metų ir kasmet vis didėja. Neramiai jaučiasi ir kiti kaimynai. Kai vesdami į namus vandenį jie išgręžė 20 metrų gylio gręžinį, paaiškėjo, kad ten prasideda 2 - 3 metrų pločio tuštuma. Jokių priemonių nebuvo imtasi, todėl žmonės baiminasi, kad pastatai vieną dieną gali prasmegti skradžiai žemę.
Šioje Biržų dalyje neramu jau seniai. Dar 1996 metais smegduobės atsivėrė po Tinklų gatvėje stovėjusio daugiabučio pamatais. Suskilus namo sienoms, situaciją buvo mėginama gelbėti tvirtinant gruntą ir kalant polius. Tam buvo išleista 170 000 litų, tačiau prieš trejus metus daugiabutį vis dėlto teko nugriauti. Dvidešimčiai čia gyvenusių šeimų būstams įsigyti išmokėta dar 370 000 litų. Pastato griuvėsiai buvo parduoti. Dabar toje vietoje teliko tuščia aikštė. Iki šiol dėl smegduobių patirta turtinė žala nelaimėliams buvo atlyginama vangiai, nes jos nepriskiriamos stichinėms nelaimėms. Nukentėjėliams tenka rašyti prašymus rajono administracijai suteikti materialinę paramą, reikia pridėti ir turto vertintojų pažymą apie patirtą žalą. Tuomet meras rašo laišką Vyriausybei ir finansų ministrui, prašydamas skirti papildomų lėšų iš Vyriausybės fondo. Kol nesukurtas nuostolių kompensavimo mechanizmas, Finansų ministerija į tokius prašymus atsižvelgia nenoriai. Kartais atsirašinėjama, kad turto vertintojai pernelyg brangiai įkainoja žmonių turėtą turtą, ar neigiamas atsakymas paprasčiausiai motyvuojamas lėšų trūkumu. Pagal naujai ruošiamą Vyriausybės nutarimo projektą, sprendimą dėl valstybės paramos už dėl karstinių reiškinių patirtą žalą ir nuostolius suteikimo fiziniams ir juridiniams asmenims priims Panevėžio apskrities viršininkas. Šiam tikslui kasmet bus skiriama tam tikra pinigų suma.
Gręžiniai problemos neišspręs
Kirkilų kaime gyvenančios Elžbietos Džėjienės namuose svetainės grindys netikėtai įdubo dar rudenį. Kai garbaus amžiaus moteriškės namuose buvo atplėštos grindų lentos, paaiškėjo kad jos kambaryje atsivėrė apie metro gylio smegduobė. Sūnaus kambaryje aptikta dar viena - apie 1,5 metrų gylio įgriuva. Dėl jų reikėjo perstatyti ir senolės krosnį. Žmonės duobes tuomet užpylė pačių nusipirktu žvyru ir, vėl susidėję grindis, gyvena toliau, tačiau nuolat laukia naujų nelaimių. Netrukus vienas iš šešių gręžinių, kuriems iš Vyriausybės fondo jau paskirta lėšų, bus gręžiamas ir E. Džėjienės valdose, tačiau vien gręžiniai problemos neišsprendžia. Sovietiniais laikais įstatymai nereikalavo tirti grunto, ant kurio buvo statomi individualūs namai, tad kiek dar jų stovi ant galinčios bet kurią akimirką prasmegti žemės - nežinia. Geologai požeminių ertmių nustatė net po Pasvalio krašto muziejaus pastatu. Nors dar neatlikti tyrimai, tačiau baiminamasi, ar ne dėl karstinių reiškinių trūkinėja ir restauruotos garsiosios Biržų pilies sienos.
Manoma, kad karstiniai procesai suaktyvėjo maždaug nuo 1979 metų, kai pasireiškė klimato atšilimas. Esant šiltoms žiemoms, įšalas ištirpsta du - tris kartus per metus, į upes nenutekėjęs vanduo skverbiasi gilyn ir plauna gipsą. Požeminiai gipsą ištirpdę srautai suteka į upes, todėl, tiriant upėse randamą gipso kiekį, galima spręsti apie vienos ar kitos vietovės karstinių procesų aktyvumą. Jei anksčiau smegduobės dažniausiai atsiverdavo laukuose ir didesnio pavojaus žmonių turtui ar gyvybei nekėlė, tai dabar savo klastingas akis jos vis dažniau "atmerkia" po gyvenamaisiais pastatais ar šalia jų. Įgriuvų gylis ir dydis labai įvairus. 1999 metais Pasvalyje, Žaliojoje gatvėje, atsivėrė 14 metrų gylio ir 18,5 metro skersmens įgriuva, į kurią nuvirto dalis dviaukščio mūrinio namo. Šiame mieste užregistruota ir pati giliausia 1995 metais atsivėrusi smegduobė. Ji buvo net 21 metro gylio.
Biržų rajono meras Regimantas Ramonas tikisi, jog situacija pasikeis priėmus baigiamą rengti Vyriausybės nutarimą, kuriuo numatoma skirti lėšų suaktyvėjusio karstinio regiono padariniams likviduoti valstybės lėšomis. Pagal jį kasmet turėtų būti skiriama po 1 300 tūkstančių litų ir dar po 1,78 milijono litų prevencijai. Daugiau lėšų bus skiriama išsamesniems geologiniams tyrimams ir tobulesnei įrangai įsigyti. Suaktyvėjusio karstinio proceso Šiaurės Lietuvos regione padarinių mažinimo, šalinimo ir kompensavimo 2006 - 2011 metais programos projektas apima prevencinių ir kompensacinių priemonių kompleksą, kuris mažins karstinio proceso metu daromus ekonominius nuostolius, gerins regiono ekonominę būklę, užtikrins valstybės paramą kompensuojant gyventojams patirtus finansinius nuostolius. Tad jei įvairios suinteresuotos žinybos eilinį kartą neįklimps derinimų ir patikslinimų liūne, gal jau netolimoje ateityje galėsime teigti, jog smengančiųjų gelbėjimas jau ne vien tik smengančiųjų reikalas.
