Protinė veikla gali kontroliuoti atsparumą gripui ir persišaldymo ligoms. Taip tvirtina mokslininkai, kuriems pavyko įrodyti tiesioginį ryšį tarp protinės veiklos, emocinės būklės ir organizmo imuniteto. Šis atradimas iš dalies paaiškina, kodėl žmonės, apimti depresijos, dažniau persišaldo ir suserga gripu.
Viskonsino universiteto neurologų, vadovaujamų profesoriaus Ričardo Deividsono, grupė nustatė, kad pagrindinis vaidmuo formuojantis emocinei būklei ir imuninei sistemai atitenka elektriniam priešakinės smegenų žievės aktyvumui. Didelis aktyvumas dešiniojoje smegenų žievės dalyje turi įtakos negatyviai emocinei būklei ir organizmo neatsparumui gripui. Jei aktyvumas didesnis kairiojoje dalyje (smegenų dalyje virš kairiosios akies), emocinė nuotaika pozityvi.
Mokslininkai 52 savanorius paskiepijo nuo gripo, o po to nuskenavo jų smegenis. Buvo fiksuotas dešinėje ir kairėje smegenų žievės pusėse aktyvumas, kad būtų galima sekti, kaip eksperimento dalyvių imuninė sistema reaguos į dirbtinę virusinę ataką.
Šešis mėnesius mokslininkai matavo antikūnų, išsivysčiusių kiekvieno savanorio kraujyje, lygį. Pavyko nustatyti tiesioginį ryšį tarp smegenų veiklos aktyvumo ir antikūnų lygio. Antikūnų išsivystė daugiau tų žmonių organizmuose, kurių buvo aktyvesnė dešinioji smegenų žievės pusė. "Šis tyrimas įrodė, kad žmonių, kurių aktyvesnė smegenų dalis, lemianti pozityvią nuotaiką, organizmai geriau reaguoja į gripo vakciną, - sakė profesorius R. Deividsonas. - Šis mechanizmas leidžia manyti, kad žmonės, kurių emocinė būklė geresnė, yra sveikesni".
Taigi mokslininkai įrodė, kas tarp psichologinės ir fizinės sveikatos yra tiesioginis ryšys. Stresai ir depresija neigiamai veikia imuninę sistemą ir mažina cheminių medžiagų - citokinų - kiekį. Citokinai padeda įveikti infekcijas. "Emocijos atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant organizmo sistemas, atsakingas už mūsų sveikatą", - teigia R. Deividsonas.
