Remigijus RAINYS
Ukmergės rajono apylinkės teismas leido 2 mėnesiams suimti Pauplių kaimo gyventojus brolius Dalių (40 m.) ir Arūną (29 m.) Bartkus, kurie įtariami Kultuvėnų kaimo gyventojo Vyto Kovalčiuko (40 m.) nužudymu.
Sužinoję apie teismo sprendimą, lengviau atsikvėpė daugumas Veprių seniūnijos Sližių bendruomenės narių, nes pastaruoju metu anksčiau po 5 kartus už vagystes ir plėšimus teisti broliai nėmaž nesislėpdami terorizavo ir reketavo šių apylinkių gyventojus. Dalius Bartkus iš įkalinimo vietos sugrįžo tik vasario pradžioje, todėl, siautėdamas gimtosiose vietose, tarsi skubėjo atsigriebti už "zonoje" praleistą laiką. Nuo vyresnėlio stengėsi neatsilikti ir Arūnas Bartkus, nors teisėsaugininkai ne kartą buvo jį įspėję elgtis ramiau - kaimyninio Anykščių rajono policijos komisariate pradėtame ikiteisminiame tyrime Arūnas jau buvo įtariamuoju dėl vagystės ir pasipriešinimo policijai praėjusių metų gruodžio mėnesį.
Kaimo siaubai jautėsi nenubaudžiami
Sližių apylinkėse broliai jautėsi visagaliais ir kraštiečius skriaudė itin įžūliai. Ne tik vyresnio amžiaus moterys, tačiau ir įmetėję vyrai sutemus baimindavosi nueiti į parduotuvę, nes pakeliui jiems kelią galėjo pastoti neblaivūs D. ir A. Bartkai, atimti pinigus ar sumušti. Gatvėje sutiktiems pensininkams nenaudėliai liepdavo atnešti "išpirką už ramybę" - po 5 ar 10 litų, kuriuos pragerdavo. Savo reikalavimus Arūnas ir Dalius pateikdavo pašnekovų panosėje mosuodami peiliais, todėl jų nevykdyti retai kas teišdrįsdavo. Juo labiau kad Dalius ir Arūnas kraštiečius gasdino, jog vienas iš jų - užsikrėtęs AIDS, bei grasindavo neklusniuosius subadyti mirtinu virusu užkrėstame kraujyje suvilgyta adata. Mirusių tėvų namuose įsikūrę broliai reketuodavo net kitame kaime nelengvai gyvenančią savo seserį Daivą, kuri su tokiais artimaisiais nenorėjo turėti nieko bendro.
Bartkams į akis stengėsi nepakliūti net pensijas kultuvėniškiams nešiojanti naujoji laiškininkė. Ji išsiklausinėdavo, kurioje kaimo pusėje strapalioja broliai, ir su pensijomis skubėdavo į kitą pusę.
Vietos gyventojai net susirinkę į iškilmingą Vasario 16-osios minėjimą daugiau kalbėjo ne apie šventę ar šalies nepriklausomybės istoriją, o apie brolių keliamą grėsmę ir ruošėsi eiti piketuoti prie jų namo.
Tačiau kai policijos pareigūnai paprašydavo raštu užfiksuoti savo skundus, norinčių rašyti pareiškimus neatsirasdavo. Žmonės bijojo galimo nenaudėlių keršto ir kentė jų smurtą. Tik pastaruoju metu bendruomenės vadovai pradėjo rinkti parašus po skundu dėl Arūno ir Daliaus elgesio.
Tiesa, per eilinį brolių išpuolį prie autobusų stotelės Kultuvėnų jaunimas sutartinai jiems pasipriešino ir muštynių metu Daliui net sulaužė ranką. Tačiau nei sugipsuota ranka, nei dėl šių įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas girtuoklių, chuliganų bei mušeikų nenuramino.
Skolon alaus negavo
Vasario 27 dieną broliai Bartkai progos atsipagirioti ieškojo nuo pat ryto. Kultuvėnų parduotuvės pardavėja Jūratė Sakalauskienė, jau anksčiau turėjusi konfliktų su šiais vyriškiais, atsisakė duoti "bambalį" stipraus alaus skolon, tačiau jie svaigalų kažkur susirado. Per ilgąją moksleivių pertrauką jau neblaivūs Dalius ir Arūnas sėdėjo ant vietos pradinės mokyklos laiptų ir pradinukai bijojo pro juos praeiti į gretimame vaikų darželyje esančią valgyklą. Mokytojos turėjo vaikus palydėti aplinkiniu keliu pro atsarginį išėjimą. Vėliau broliai nušlitiniavo į netoli parduotuvės esantį autobusų sustojimą, kurio atviras paviljonas jau nuo seno garsėja kaip mėgėjų išgerti susibūrimo vieta.
Ištuštino butelaitį vyno
Kultuvėniškis Vytas Kovalčiukas tą dieną neišvyko į Veprius, kur uždarbiavo kirsdamas medžius vieno vietos ūkininko miške, nes dar iš vakaro buvo susitaręs su savo bičiuliu Viktoru Šimoniu, jog šis savo automobiliu padės į supirktuvę nugabenti surinktą metalo laužą. Ukmergėje metalą pavyko parduoti net kiek daugiau nei už 200 litų, todėl V. Kovalčiukas sugrįžo labai patenkintas. Į savo butą tipiniame kaimo keturbutyje vyriškis neskubėjo, nes ten jo niekas nelaukė. Vyto žmona dar vasarą jį paliko ir su jiedviejų bendrais vaikaisišsikėlė gyventi pas kitą, o su vyriškiu likęs posūnis neseniai buvo pašauktas į tarnybą kariuomenėje.
Po pačios išsikraustymo dažniau išgėrinėti pradėjęs V. Kovalčiukas Kultuvėnų parduotuvėje nusipirko butelaitį vyno, neskubėdamas jį ištuštino autobusų stotelėje ir sėdėdamas ant suolo kaupė jėgas, kad galėtų įveikti nuo namų jį skyrusius kelis šimtus metrų. Vėliau žmonės matė, kaip sunkiai kojas dėliojusį Vytą į namus nulydėjo broliai Bartkai... Po kurio laiko Arūnas ir Dalius sugrįžo į parduotuvę, pasipuikavę prieš pardavėją pluoštu banknotų, nusipirko visą pakuotę stipraus alaus "bambalių" ir patraukė į savo namus.
Atnešė pasiskolintą kirvį
Kitame kaimo gale gyvenantis Lionginas Malinauskas aprašomų įvykių išvakarėse V. Kovalčiukui skaldė malkas ir nulaužė savo kirvio kotą. Todėl Vytas bičiuliui paskolino savo kirvį, kurį Lionginas jau kitą dieną skubėjo atiduoti. L Malinauskas sakė, kad specialiai išlaukė pusės šeštos vakaro, kai iš Veprių atvažiuoja autobusas, nes nežinojo, kad tą dieną Vytas išvažiavo ne į darbą , o į Ukmergę. Atsiradęs prie bičiulio namų Lionginas nustebo, išvydęs iš lauko pusės į durų spyną įkištą raktą. Durys nebuvo užrakintos, tad lengvai į vidų patekęs vyriškis V. Kovalčiuką išvydo jau virtuvėje. Stalą užsikniaubęs buto šeimininkas sėdėjo ant kėdės ir nejudėjo. Manydamas, kad bičiulis girtas, Lionginas priėjo artyn ir šaukdamas jį vardu pajudino. Tačiau Vytas nereagavo ir jo kaklą palietęs L. Malinauskas įsitikino, kad V. Kovalčiuko kūnas jau šaltas. Lionginas pastebėjo, kad bičiulio būstas neatrodė sujauktas, tik buvo išversta prie krosnies tvarkingai sukrautų malkų šūsnis.
Netrukus vyriškis į pagalbą jau kvietėsi Vyto kaimynus, tie paskambino greitajai pagalbai bei į policiją. Atskubėjęs apylinkės įgaliotinis pradžioje jokių smurto žymių taip pat neaptiko, tačiau kai Liongino padedamas atvertė nelaimėlio kūną ir pakėlė rūbus, išvydo krūtinėje žiojėjančią durtinę žaizdą.
Teko laužti duris
Įtariamųjų ilgai ieškoti nereikėjo, tačiau Dalius ir Arūnas teisėsaugininkų į savo namus neįsileido. Broliai bandė priešintis net pareigūnams išlaužus duris, tačiau veikiai buvo sutramdyti. Kartu su vyriškiais čia girtavo ir iš Anykščių rajono atsibeldusi Daiva Morkūnienė (38 m.), kuriai buvo nustatytas 2,39 promilės girtumo laipsnis. Tą vakarą moteris buvo taip pat uždaryta į areštinę, tačiau kitą dieną po apklausos išleista. Kiek blaivesni buvę Arūnas (1,89 promilės alkoholio) ir Dalius (2,2 promilės alkoholio) bandė neigti savo kaltę, tačiau pas juos buvo rastas V. Kovalčiuko mobilusis telefonas ir dar nesuspėti išleisti pinigai. Suimtiems įtariamiesiems teisėsaugininkai turi ir kitų pretenzijų. Arūną Bartkų išsigabeno apklausti Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai.
Tačiau kultuvėniškiai ir paupliškiai vis dar netiki, kad abu jų skriaudikai laisvės neteks ilgam. Todėl, matyt, ne sutapimas, kad praėjus vos 2 paroms po brolių suėmimo, apie vidurmaktį ugniagesiai skubėjo į Pauplius gesinti jų sodyboje kažkieno sukelto gaisro. Degė ūkinis brolių Bartkų sodybos pastatas ir vienas namo kambarys. Gaisras dar nebuvo labai įsisiautėjęs, todėl ugnį pavyko sutramdyti greitai. Po poros valandų ugniagesiams savo žygį teko pakartoti - toje pačioje sodyboje kažkas padegė kitą namo kambarį ir jame buvusius baldus.
Padegėjai dar nenustatyti, tačiau beveik neabejojama, kad raudonąjį gaidį paleido įbauginti Daliaus ir Arūno kraštiečiai, tikėdamiesi sunaikinti juos terorizavusiųų nenaudėlių "atsparos punktą".
