Pakaunėje gyvenanti Monika A. (81 m.) keldamasi nuo kėdės kryptelėjo koją ir griuvo ant dešiniojo šono. Grindų danga - nekieta (pašiltintas linoleumas), moteris - maždaug 160 centimetrų ūgio, nesverianti nė 50 kilogramų, tačiau pargriuvusi pati neatsikėlė - be galo skaudėjo dešinįjį klubą. Manydama, kad toks stiprus skausmas - nuo sumušimo, Monika, padedant sūnui, pasiekė lovą, o skaudamą vietą patrynė nuskausminančiu, kraujotaką gerinančiu tepaliuku. Praėjo valanda, antra, tačiau skausmas nė kiek nemažėjo. Baimindamasis, ar tik nebus sužalotas šlaunikaulis, sūnus motiną nuvežė į Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės Traumatologinį punktą. Priėmime budėjęs gydytojas vos žvilgterėjęs į keistai pavirtusią ligonės koją palingavo galvą - girdi, viskas lyg ir aišku, greičiausiai lūžęs kaulas... Rentgeno tyrimai įtarimą patvirtino - buvo diagnozuotas šlaunikaulio kaklelio lūžimas. Ligonė skubiai pradėta ruošti operacijai...
Lūžęs kaulas sujungiamas sraigtais
Kaip paaiškino minėtos gydymo įstaigos Ortopedijos traumatologijos klinikos Ortopedinio- traumatologinio skyriaus vedėjas Rimgaudas Žukas, šlaunikaulio kaklelio lūžimo operacijos metu, taikant visame pasaulyje pripažintą daktaro Ulevalo metodiką, dviem arba trimis specialiais sraigtais sujungiami lūžgaliai - atsiskyrusias kaulo dalis tie sraigtai spaudžia, tokiu būdu skatindami kaulą gyti (jam sugijus, maždaug po metų, atliekama kita operacija - sraigtai išimami). Lūžęs šlaunikaulio kaklelis (ir dar tokio senyvo amžiaus žmonėms) gyja gana ilgai - maždaug pusmetį. Per visą šį laiką ligonis operuotąją koją turi ypatingai saugoti, apie pusantro mėnesio negalima ja remtis, taigi vaikščiojama tik naudojantis specialia vaikštyne, lazdomis ar ramentais. Netikėtai užklupusi fizinė negalia (ypač tuomet, kai iki nelaimingo atsitikimo žmogus jautėsi palyginti gerai, pats judėjo, vaikščiojo) dažniausiai traumuoja ir ligonio psichiką - jam labai sunku susitaikyti su tuo, kad teks ilgus mėnesius slaugomam gulėti ant patalo, kad prisieis į rankas paimti lazdelę, kad bus ilgam apribota kasdienė veikla...
Gresia pavojingos komplikacijos
Maždaug 40 procentų tokias traumas patyrusių ligonių šlaunikaulio kaklelis taip ir nesugyja (taip nutinka, jei raištyje esančios kraujagyslės mityba yra sutrikusi). Tuomet prisieina protezuoti klubo sąnarį.
Šlaunikaulio kaklelio lūžimas, anot gydytojo Rimgaudo Žuko, yra labai pavojinga trauma dar ir tuo, jog gresia sunkios komplikacijos. Vienos pavojingiausių - kraujagyslių užsikišimas (trombai), septinė nekrozė. Be to, tokia trauma, kaip minėta, ligonį ilgam prikausto prie lovos, dėl to dar sparčiau progresuoja osteoporozė. Yra žinoma, jog po šlaunikaulio kaklelio lūžimo vienas iš penkių pacientų miršta per pirmąjį pusmetį po patirtos traumos. Du iš penkių lieka invalidais.
Didelių problemų kyla, jei minėtą traumą patyręs ligonis turi kitų rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, anksčiau persirgęs galvos smegenų insultu, miokardo infarktu, skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, serga širdies kraujagyslių sistemos ligomis, cukralige ir kt.
Išimtiniais atvejais (dėl ypač prastos ligonio bendros būklės) operuoti atsisakoma. Neišoperuota koja keliais centimetrais sutrumpėja (nes aptirpsta sąnarys), todėl prisieina pasirūpinti specialia ortopedine avalyne, kyla daug kitokių nepatogumų.
Traumos priežastis - osteoporozė
Pasak gydytojo R. Žuko, šlaunikaulio kaklelio lūžimas yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių trauma. Statistika rodo, jog tokios traumos moteris ištinka šešis kartus dažniau nei vyrus. Kodėl? Gydytojo teigimu, tai siejama su hormonų pokyčiais, ryškiau pasireiškiančiais moters organizme (kai organizme pradeda trūkti moteriškojo lytinio hormono estrogeno). Mat vyresnio amžiaus moterims, jei jos, prasidėjus menopauzei, nesiima pakaitinės hormonų terapijos, vystosi kaulų retėjimas, arba osteoporozė. (Tokios bėdos būna ir vyrams, tačiau kur kas rečiau). Dėl šios priežasties mažėja kaulų tankis, plonėja žievinis kaulo sluoksnis, taigi ir didėja lūžių tikimybė. Sergant osteoporoze kaulų lūžius gali sukelti iš pirmo žvilgsnio visai nedidelės traumos - pargriuvimas, stuktelėjimas, atsitrenkimas į kietesnį daiktą. Pasitaiko, kai kaulai lūžta net verčiantis lovoje! Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dubuo, dilbis, riešas, žastikaulis.
Be kaulų lūžių, apie tai, kad ligonis serga osteoporoze, informuoja ir kiti simptomai (juosmens bei apatinės krūtinės dalies skausmas, raumenų silpnumas, mėšlungis, kupros formavimasis, kojų prakaitavimas ir kt.).
Pagrindiniai osteoporozės rizikos veiksniai yra šie: amžius (daugiau kaip 50 metų), moteriška lytis, menopauzė, paveldimumas, smulkus sudėjimas, mažas svoris, nejudrumas, mažas kalcio ir vitamino D kiekis maiste, alkoholio vartojimas, rūkymas, pernelyg gausus kofeino vartojimas (daugiau kaip 3 puodeliai kavos, arbatos ar kolos per dieną). Osteoporozės greitesniam išsivystymui turi reikšmės ir tai, jei kiaušidės buvo pašalintos iki 45 metų, jei kamuoja kai kurios endokrininės ligos (hipertireozė, hiperparatireozė, Kušingo liga), lėtinė obstrukcinė plaučių liga, po skrandžio operacijų, taip pat minėtą ligą gali pagreitinti anksčiau vartoti gliukokortikoidai (antinksčių žievės steroidiniai hormonai), vaistai nuo epilepsijos, kai kurie rūgštingumą mažinantys vaistai, skydliaukės hormonai ir kt.
Osteoporozę anksti pastebėti sunku (ji nustatoma ištyrus kaulų tankį), mat pirmieji jos ligos požymiai atsiranda vėlai. Neretai osteoporozė diagnozuojama jau įvykus komplikacijai (kaulo lūžimui). Anksti pastebėjus kaulų retėjimą ir laiku pradėjus jį gydyti procesą galima sustabdyti ar bent sulėtinti ir taip išvengti grėsmingų komplikacijų.
Svarbiausia - tinkamai maitintis ir saugotis traumų!
Sergantieji osteoporoze turi vartoti subalansuotą maistą, pakankamai vitaminingą, kuriame yra mineralų, skaidulų ir baltymų (tik nereikia pamiršti, jog per didelis baltymų kiekis skatina ir didesnį kalcio poreikį!). Ypač svarbūs organizmui maisto produktai, turintys daug kalcio. Patariama valgyti mažiau druskos, mat didesni jos kiekiai sumažina organizmo gebėjimą pasisavinti kalcį.
Labai svarbu reguliariai ir tinkamai mankštintis - vengti per didelių krūvių, staigių judesių, aktyvių veiksmų (nes didėja traumų rizika). Reikia išmokti specialių pratimų, stiprinančių nugaros raumenis (jie saugo stuburą).
Kiek įmanoma saugokitės nugriuvimų! Būtina itin atsargiai vaikščioti nelygiu ar slidžiu keliu (nesant būtino reikalo žiemos metu kelionių geriau atsisakyti išvis arba keliauti su pagalbininku), patartina naudotis lazda ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis, reikia avėti tik patogią, neslidžią avalynę žema pakulne. Gyvenamosiose patalpose geriau neturėti slidžių kilimėlių, o reikalingiausius daiktus susidėlioti taip, kad nereikėtų lenktis ar stiebtis. Ilgėliau pagulėjus ar pasėdėjus reikia keltis iš lėto, kad neapsvaigtų galva.
Kaip atitolinti osteoporozę?
Pasak gydytojo R. Žuko, užsienio šalyse tokių traumų (kaulų lūžių dėl osteoporozės) pasitaiko daug rečiau, mat ten moterys vos prasidėjus menopauzei (išnykus menstruacijoms) iškart imasi priemonių, užkertančių kelią kaulų retėjimui. Mūsuose savo sveikata taip uoliai rūpinasi tik pavienės moterys.
Taigi kad atitolintumėte pavojingąją osteoporozę, kasdien vartokite maisto produktus, kuriuose yra pakankamas kalcio kiekis (moterims iki menopauzės rekomenduojama per dieną gauti 1 000 mg kalcio; jo daugiausia yra piene, jogurte, lašišoje, špinatuose, brokoliuose, riešutuose, sūryje). Vartokite vitaminą D. Stenkitės daugiau bėgioti, vaikščioti, mankštintis, užsiiminėti aerobika, nes kaulai, kaip ir raumenys, sportuojant stiprėja. Po menopauzės rekomenduojama pradėti vartoti dar ir pakaitinę hormonų terapiją - estrogenų preparatus. Griežtai nusistačiusios prieš hormonus turėtų bent jau kalcio kiekį dienos racione padidinti iki 1 500 mg. Geros sveikatos!
