Petras KURMELIS
Seimas paprašė Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinti, ar prezidento Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo buvo vetuotas Seimo priimtas Liustracijos įstatymas, neprieštarauja Konstitucijai. Už atitinkamą konservatoriaus Kęstučio Čilinsko inicijuotą nutarimo projektą balsavo 22, prieš - 1, susilaikė 17 parlamentarų. Toks kreipimasis viso Seimo vardu reiškia, kad prezidento veto galiojimas sustabdomas. Kol nėra KT išaiškinimo, negalioja ir prezidento buvęs vetuotas Liustracijos įstatymas, taigi lieka galioti iki šiol galiojęs senasis Liustracijos įstatymas. Seimo prašymas Konstituciniame Teisme bus nagrinėjamas ne eilės tvarka.
Nuomonės išsiskyrė
KGB agentų veikla, jų prisipažinimas ir Liustracijos įstatymas kelia aistras nuo pat nepriklausomybės paskelbimo. Ir dabar, kai tik nepasirašė Seimo priimto pataisyto Liustracijos įstatymo prezidentas V. Adamkus, kritikos susilaukė iš visų pusių. Konservatorių lyderis Andrius Kubilius prezidentą apkaltino, kad šis įstūmė Seimą į mirties tašką, Seimo vicepirmininko Algio Čapliko įsitikinimu, toks prezidento poelgis reiškia KGB pergalę, o Liberaldemokratų frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis žengė dar toliau - Liustracijos komisiją paprašė ištirti V. Adamkaus bei jo aplinkos ryšius su KGB. Prezidento argumentai, kuriais jis rėmėsi vetuodamas Liustracijos įstatymo pakeitimo įstatymą - esą tai buvo padaryta pažeidžiant procedūras - V. Mazuronio įsitikinimu, yra ne kas kita kaip dirbtinis kliūčių ieškojimas siekiant "numarinti" KGB rezervo karininkams pavojų keliantį įstatymą. Beje, Seimas į Konstitucinį Teismą irgi kreipėsi ne tiek dėl Liustracijos įstatymo, bet dėl santykių tarp Seimo ir prezidento. "Prezidentas turėjo pretenzijų ne pačiam įstatymui, bet turėjo pretenzijų procedūrai. Reikia išsiaiškinti, ar gali būti ir tuo pagrindu vetuojami įstatymai", - sakė K. Čilinskas.
Anot K. Čilinsko, KT nutarimas šiuo klausimu būtų svarbus ne tik dėl Liustracijos įstatymo priėmimo, bet taip pat atskiriant prezidento ir Seimo įgaliojimus įstatymų leidyboje bei nustatant, kaip teisingai tuos įgaliojimus Seimas ir prezidentas turi įgyvendinti. K. Čilinskas mano, kad Konstitucinis Teismas padėtų ateityje išvengti procedūrinių nesklandumų. Prezidento vetuotos Liustracijos įstatymo pataisos numatė naują Liustracijos komisijos sudarymo tvarką, apibrėžė KGB rezervo karininkų sąvoką, tačiau nenumatė jų veiklos apribojimų. Tiesa, KGB rezervo karininkai būtų buvę įtraukti į bendrą bendradarbiavusiųjų su KGB įskaitą.
Iš trijų - vienas agentas
Didžioji dauguma mūsų skaitytojų yra vyresnio amžiaus, tad puikiai žino, kas yra tas KGB ("Komitet gosudarstvenoj bezopasnosti", lietuviškai - Valstybės saugumo komitetas). Tačiau jaunimui net sunku įsivaizduoti, kokius darbus dirbo šios organizacijos etatiniai ir neetatiniai bendradarbiai, todėl jam sunku suprasti, dėl ko čia dabar laužomos ietys. O jus buvo laikai, kai net pats terminas KGB nebuvo vartojamas, nes buvo bijoma viešai jį ištarti.
Oficialiai KGB funkcijos buvo užsienio žvalgyba taip pat "kova su nacionalizmu ir antisovietine veikla". Na o "kovoti" etatiniams darbuotojams padėdavo tūkstančiai agentų. Jų buvo kiekviename kolektyve: ir tarp gydytojų, ir tarp žurnalistų ir tarp kunigų, ir net milicijoje. Buvo juokaujama - esą jei kalbi ką nors trise, būtinai sužinos KGB, nes vienas iš trijų yra agentas, užverbuotas sekti. Tikras agentų skaičius nežinomas iki šiol, tačiau istorikų nuomone, Lietuvoje galėjo būti apie 25 tūkstančiai slaptųjų tarnybų bendradarbių. Kiti sako, kad užverbuotųjų buvo net daugiau kaip 100 tūkstančių. Jie seke ne tik 18 tūkstančių teistųjų už "valstybinius nusikaltimus", 33 tūkstančius iš tremties grįžusių šeimų, bet ir dvasininkus, turinčius giminių užsienyje, inteligentus ir visus, kurie drįsdavo pakritikuoti santvarką ar net papasakoti anekdotą apie kurį nors Politinio biuro narį.
Kaip yra sakęs buvęs Valstybinio saugumo departamento (VSD) vadas Jurgis Jurgelis, agentai buvo "geri" ir "blogi". "Gerieji" agentai, anot J. Jurgelio, tai tie, kurie prisipažino VSD, kad buvo agentai, ir papasakojo viską, ką atsimena ir ko neatsimena. Valstybė įsipareigojo tuos agentus ir jų pasakojimus laikyti paslaptyje. Blogiau su "blogaisiais" agentais - su tais, kurie neprisipažino. Juos ir turėtų išsiaiškinti Liustracijos komisija, o pavardes paskelbti "Valstybės žiniose". Štai čia ir prasideda įvairiausi cirkai.
Subangavo jūra šaukšte ir... nurimo
Nors manome, kad bendradarbiavusių su KGB buvo dešimtys tūkstančių, komisijai apie tai prisipažino vos per pusantro tūkstančio. Kitų tūkstančių niekaip nesiseka iššifruoti ir Liustracijos komisijai. Kai jai vadovavo Vytautas Damulis, ji sugebėjo išsiaiškinti vos tris dėl bendradarbiavimo su KGB neprisipažinusius asmenis. "Tai tik parodo, kad komisija nesiima jai pavesto darbo arba ji yra nekompetetinga tą darbą atlikti", - tokiais žodžiais komisijos darbą sukritikavo pats prezidentas V. Adamkus ir dar pridūrė, kad tie jo žodžiai gali sukelti "tam tikrų audrelių šaukšte".
Audrelė iš tikrųjų kilo. Buvo net pripažinta, kad V. Damulis ne tiek aiškino kagėbistus, kiek užsiėmė kaimo turizmu. Už tai, kad pažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, jam buvo skirta drausminė nuobauda.
Liustracijos komisijai ėmus vadovauti Daliai Kuodytei, lyg grybai po lietaus ėmė dygti slaptieji agentai. Per trumpą laiką komisija surado daugiau kaip pusšimtį mus šnipinėjusių. Pusė jų, nusenę senukai, į tokius komisijos sprendimus nekreipė dėmesio, o kiti su pareiškimais puolė į teismus. Teismuose komisija dažniausiai pralaimi, ir buvę agentai vėl vaikšto iškėlę galvas.
Teismams nepakanka medžiagos, kad pripažintų slaptą bendradarbiavimą. Teisėjai būtinai reikalauja ranka rašytų pasižadėjimų, agentūrinių pranešimų, o komisija turi tik tų duomenų kopijas. Iš kurgi gausi originalus, jei visus archyvus KGB išsivežė? Be to, dalis pažadų ir net agentūrinių pranešimų buvo žodiniai. Juos užrašydavo etatinis KGB pareigūnas, kurio į teismą nepasikviesi. O jei ir pasikviesi, nieko nesužinosi, nes jis davęs tylėjimo įžadus, kurių nesulaužys, nes iki šiol pensiją gauna iš Maskvos.
Beje, kadriniams KGB pareigūnams yra net geriau nei jų agentams. Visi draudimai jiems dirbti tam tikrus darbus kitais metais baigsis ir jie bus laisvut laisvutėliai. Nors ir dabar jų niekas per daug nevaržo. Ne vienas KGB karininkas - dabar gerbiamas Lietuvos verslininkas, nuolat su savo poniomis šmėžuojantis žurnalų moterims ir aukštuomenei puslapiuose.
Agentams blogiau. Ypač tie, kurie neprisipažino. Pagal įstatymą, jei juos išaiškintų Liustracijos komisija, jų pavardės būtų viešai paskelbtos ir jie negalėtų 10 metų dirbti bankuose, ryšių sistemoje, strateginio ūkio objektuose, taip pat notarais, advokatais, diplomatais, muitininkais, policininkais, mokytojais ir t.t. Bet tų, kuriems blogiau, kol kas nėra, nes komisija jų nesugeba išaiškinti. Tad visos blogybės - tiems, kurie atėjo ir prisipažino. Tiesa, šitie gali dirbti pedagogais, bet 10 metų negali užimti prezidento, premjero, Seimo nario, ministro ar mero pareigų. O tie, kurie neprisipažino, gali būti ir ministrais, ir kuo tik nori.
Rezervistus užmiršo?
Dar yra KGB rezervistai. Kol kas viešai išaiškinti du - buvęs VDS vadas Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Nežinia kodėl, tačiau kuriant įstatymus, rezervistai buvo pamiršti. Jie taip ir liko nei agentai, nei pareigūnai. Jiems nebuvo taikomi ir jokie apribojimai. Kaip matome, nors ir labai juokinga, bet net VSD vadovavo KGB rezervistas. Be kita ko, jis sako, kad net nežinojo, jog yra tokios svarbios ir galingos įstaigos rezerve.
A. Valionis pripažino davęs sutikimą, kad būtų įrašytas į KGB rezervą. Iš tikrųjų kitaip ir būti negalėjo. Į rezervistų gretas buvo atrenkami patys lojaliausi sovietiniam režimui asmenys. Visi jie buvo siunčiami į mokymus, o reikalui esant pervedami dirbti etatiniais darbuotojais. Ir niekas to nedarė be rezervisto žinios.
Pagal pareigas KGB rezervas buvo sudarytas iš dviejų dalių. Vieni turėjo dirbti karinėje kontržvalgyboje, o kiti karo atveju turėjo tapti KGB darbuotojais ir dirbti pačius blogiausius darbus - pavyzdžiui, jiems buvo numatyta izoliuoti sovietams nelojalius žmones.
Manoma, kad Lietuvoje KGB rezerve buvo apie 400 žmonių. Kai 2005-aisiais Lietuvoje prisiminti rezervistai, spaudoje buvo pasirodę jų sąrašai. Juose - ne vienas aukštas pareigas einantis pareigūnas, būta ir teisėjų. Beje, vienas jų viešai sakė, kad jis apie priklausymą KGB rezervui informavo ir savo vadovybę, ir Liustracijos komisiją, tačiau tuo laiku niekas į tai nekreipė dėmesio. Kaip matome, čia kaip su tuo šautuvu, kabėjusiu ant sienos daug metų - vieną kartą ėmė ir iššovė...
Šiuo metu visų KGB darbuotojų ir rezervistų pavardės žinomos, tačiau jų bylų Lietuvoje nėra. Tad žinant, kaip dirba mūsų teismai, galime drąsiai sakyti, kad tie, kurie patys panorės, prisipažins buvę tokios svarbios įstaigos rezerve, o tie, kurie norės išlikti nežinomybėje - ir išliks. Maskva sau palankių žmonių neišduoda, o jei jau išdavė, tai aišku, kad tie žmonės arba išdavė Maskvą, arba tapo jai nereikalingi.
Neveiksni tapo ir Liustracijos komisija. Atsistatydinus Daliai Kuodytei jau daugiau nei metai komisijoje nenagrinėta nė viena nauja buvusio slaptojo KGB bendradarbio byla.
