"Gyvenu dviejų kambarių neprivatizuotame bute su vyru ir trim nepilnamečiais vaikais, - rašo Laima M. iš Prienų. - Gyvenimas darosi nepakenčiamas, galvoju apie skyrybas. Vyras kiekvieną dieną kelia triukšmą, vaikai girdi vien keiksmažodžius. Sutuoktiniui užeina tokie pykčio priepuoliai, kad jis nesugeba susivaldyti. Be to, vyras neprisideda ir prie buto išlaikymo (nemoka mokesčių), taip pat grasina, kad jei aš nuspręsiu skirtis, jis neleis man su vaikais gyventi šiame bute ir aš būsiu priversta nuomotis butą komercinėmis sąlygomis. Todėl norėčiau sužinoti atsakymus į šiuos klausimus: 1. Ar galima skyrybų atveju prisiteisti, kad mokesčiai už teikiamus komunalinius patarnavimus būtų skaičiuojami man ir buvusiam sutuoktiniui lygiomis dalimis? Ar bus galima iškeldinti buvusį sutuoktinį iš buto, jeigu jis nemokės minėtų mokesčių? 2. Kiek kainuotų skyrybos (žyminis mokestis), jeigu sutuoktinis nesutinka skirtis? 3. Ar teismas gali išskirti iš karto? 4. Jeigu iš vyro prisiteisiu išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ar pagal galiojančius įstatymus įmanoma sutuoktinį priverstinai įdarbinti, kad jis mokėtų minėtą išlaikymą? 5. Kaip dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu butas, kuriame dabar gyvename, yra neprivatizuotas, jokio turto, išskyrus baldus, nėra? Ar būtina per skyrybas dalintis baldus lygiomis dalimis ir ar tokių dalybų atveju atsižvelgiama į vaikų interesus?"
Advokatas D. Svirinavičius pateikia štai tokius atsakymus.
Dėl buto
Kadangi butas yra neprivatizuotas, o iš laiško galima spręsti, kad šis butas priklauso valstybei ar savivaldybei, jame gyvenančių asmenų teisinius santykius, susijusius su to buto valdymu ir naudojimusi, reguliuoja Civilinis kodeksas. Pagal šias teisės normas fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik teismo tvarka (išskyrus nurodytame kodekse nustatytus retus atvejus, kuomet iškeldinama pagal prokuroro sankciją). Pagal CK nuostatas nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, netinkamu elgesiu sudarantys neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti teismo sprendimu iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pagal minėtąsias įstatymines nuostatas gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš tų buto valdymo bei naudojimosi juo teisinių santykių (turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties), kaip ir nuomininkas, t. y. asmuo, kurio vardu sudaryta buto nuomos sutartis. Tokiu būdu ir nuomininkas, ir jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai, likę gyventi bute, privalo lygiomis dalimis prisidėti prie viso buto išlaikymo, lygiomis dalimis apmokėti už tam butui suteiktas komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas taip pat numato atskirą gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties nutraukimo pažeidus nuomos sutarties sąlygas ir gyvenančio bute asmens iškeldinimo atvejį, kai nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Manome, kad tokios sąlygos liečia ne tik patį buto nuomininką, bet ir asmeniškai atskirus jo šeimos narius ar kitus kartu su juo gyvenančius asmenis. Vienas iš būdų laiško autorei išspręsti buto valdymo ir naudojimosi klausimus gali būti gyvenamosios patalpos sutarties pakeitimas padalijant butą. Tai yra įstatymas numato, kad pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalyti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui (ar buvusiam šeimos nariui), atsižvelgiant į jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tuomet su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Be to, įstatymas leidžia nuomininkui, pilnamečiams šeimos nariams ar buvusiems šeimos nariams nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas nekeičiant nuomos sutarties. Ginčai, kylantys dėl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo sprendžiami teismo tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal suinteresuoto asmens ieškinį. Kaip matyti iš laiško autorės nurodytų konkrečių aplinkybių, buto padalijimo tarp sutuoktinių būdas gali būti komplikuotas dėl santykinai nedidelio buto (du kambariai), nors tokio pobūdžio klausimą (variantą) galima bandyti panagrinėti. Suinteresuotas asmuo tuo klausimu gali kreiptis į advokatų kontorą, kur, įvertinus suinteresuoto asmens interesus ir kitas konkrečias aplinkybes, galima padėti tam asmeniui iškelti buto padalijimo civilinę bylą, net jeigu tam padalijimui prieštarautų kitas sutuoktinis. Tačiau laiško autorės nurodytu atveju gali būti aktuali ir kita Civilinio kodekso norma, reguliuojanti teisių naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa po santuokos nutraukimo klausimą. Tai yra pagal šio kodekso trečiojoje knygoje (Šeimos teisė) nurodytas santuokos nutraukimo teisines pasekmes, jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis teismo įpareigotas gyventi skyrium. Sakykime, jeigu laiške minimu atveju jo autorei teisme pavyktų įrodyti, kad santuoka nutraukiama dėl vyro kaltės, nes jis žiauriai elgėsi su žmona ir vaikais, ir teismo sprendimu vyras būtų įpareigotas gyventi skyrium nuo buvusios šeimos, jis bus iškeldintas, o nuomininko teisės, jeigu net juo (tuo nuomininku) iki tol buvo pats vyras, bus suteiktos buvusiai žmonai. Pažymėtina, kad nuomotojo (savivaldybės ar pan.) sutikimo dėl nuomininko pasikeitimo šiuo atveju nereikia. Taigi manome, kad jeigu laiško autorei vis dėlto nepavyktų išsaugoti šią santuoką, jos nutraukimo atveju vyro grasinimai (jeigu jų buvimą žmona įrodytų teisme), laiške nurodytomis sąlygomis bei aplinkybėmis, gali jam padaryti savotišką "meškos paslaugą". Tai yra tokio pobūdžio grasinimai, esant atitinkamam sutuoktinės reikalavimui, šalia kitų aplinkybių (vyro žiaurus elgesys su žmona ir vaikais), gali nulemti teismo sprendimą po santuokos nutraukimo iškeldinti buvusį sutuoktinį iš nuomojamo buto.
Dėl skyrybų
Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka. Laiško autorė, keldama santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės civilinę bylą, pagal įstatymą turėtų mokėti 100 litų žyminį mokestį. Tačiau Civilinio proceso kodeksas numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti tą asmenį nuo žyminio mokesčio. Toks prašymas turi būti motyvuotas ir prie jo reikalinga pridėti įrodymus, kurie patvirtintų jo pagrįstumą. Pažymėtina, jog praktikoje teismai paprastai reikalauja, kad prašantysis iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio pateiktų pažymas apie to asmens vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (iš VĮ "Registrų centras"), apie jo vardu registruotas transporto priemones (iš VĮ "Regitra"), apie jo gaunamas pajamas (darbo užmokestis, pensija ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju įstatymas numato atleidimą nuo žyminio mokesčio iš dalies, o ne visiškai (kiek atleisti nuo mokesčio, sprendžia teisėjas, atsižvelgęs į asmens turtinę padėtį). Kitas dalykas, kad Civilinio proceso kodeksas numato ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą taip pat turi būti motyvuotas. Pažymėtina, kad pagal įstatymą šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (ir sumokėtą žyminį mokestį, jeigu vis dėlto teko tai padaryti) teismas priteisia iš antrosios šalies.
Kiek laiko gali tęstis skyrybos? Konkrečiu atveju skyrybų proceso trukmė priklauso nuo daugelio faktorių, todėl tiksliai pasakyti, kiek tas procesas gali užtrukti, negalima. Vis dėlto teisinės normos byloje dalyvaujančias šalis orientuoja į kiek įmanoma greitesnį procesą, draudžiant bylą vilkinti, ir net numato, jog teismas turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu. Įstatymuose numatyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Tai yra teismas vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, tačiau teismas gali ir nenustatyti tokio termino susitaikymui, netenkinti vieno sutuoktinio prašymo, jeigu nustatys, kad tai gali pakenkti santuoką nutraukti reikalaujančio sutuoktinio arba jų nepilnamečių vaikų interesams.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
Pagal Civilinio kodekso reikalavimus, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (dažniausiai praktikoje naudojamas būdas), konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikams tam tikrą turtą. Pagal CK nuostatas priteisto išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas ne tik iš skolininko kasmėnesinių pajamų (darbo užmokesčio ar kitų pajamų), bet ir iš tam skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto. Ta aplinkybė, kad iš skolininko priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams, nesuteikia skolininkui privilegijų prieš kitus asmenis įdarbinimo procese, o pagal LR Konstituciją priverčiamasis darbas apskritai draudžiamas.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo
Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę teisminio proceso metu reziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau tam tikrais atvejais įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Tai yra atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes (įstatymas nenurodo baigtinio tokių aplinkybių sąrašo) teismas gali priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuo 2001 metų liepos 1 dienos Lietuvoje įsigaliojusį naująjį Civilinį kodeksą, vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurios šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.
