Petras IVANAUSKAS
Pasibaigus vidurvasario karščiams per Lietuvą nusirito viesulų banga. Nors tokie reiškiniai sinoptikų ir nestebina, tačiau jie nėra labai dažni. Tokie karšti rugpjūčiai Lietuvoje būna maždaug kartą per dešimtmetį. Per pastaruosius 30 metų pati aukščiausia temperatūra 1992-aisiais rugpjūčio 10 d. buvo užregistruota Šilutėje. Tada oras įkaito iki 36 laipsnių Celsijaus. Šiemet, kai visą savaitę per Europą ir Lietuvą nuo Afrikos ritosi šilto tropinio oro masė, temperatūra pakildavo iki 32 laipsnių šilumos, tačiau rekordinės nepasiekė.
Lietus užtvindė gatves
Esant tokioms dienoms atmosferoje iš ežerų ir upių susikaupia daug drėgmės, kuri, pakilusi aukščiau, kondensuojasi ir virsta kamuoliniais liūčių ir perkūnijų debesimis. Lydi stiprūs vėjai. Tokie vėjai paskutinėmis rugpjūčio dienomis siautė visoje Lietuvoje. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionuose apie 17 tūkst. Vakarų Skirstymo tinklų (VST) klientų buvo likę be elektros, kai kur strigo internetas. Į Radviliškį atslinkusi vėtra apgadino kelis automobilius, geležinkelio šviesoforus, užtvindė miesto gatves.
Panašiai buvo ir Jonavoje - blyksint žaibams ir griaudint perkūnijai lietus užtvindė gatves. Ukmergėje, Varėnoje, Raseiniuose ir kitur daugiausiai nukentėjo medžiai. Ne vienas jų užvirto ant gyvenamojo namo ar automobilio, tačiau aukų išvengta. Žaibai padegė kelis gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus.
Skraidė lyg degtukų dėžutės
Daug tragiškesnės škvalo pasekmės buvo pas mūsų kaimynus - lenkus. Netikėtai kilusi smarki audra Didžiųjų Mazūrų ežeruose nusinešė beveik 10 gyvybių. Uraganinis vėjas jachtas vartė lyg degtukų dėžutes. Akimirksniu nuskendo kajaku plaukę 50 metų moteris, 22 metų vyras ir 5 metų vaikas. Sausumoje užvirtę medžiai ir šakos apgadino 5 automobilius ir 5 gyvenamuosius namus. Viskas prasidėjo labai staiga - dangų aptemdė juodi debesys, pakilo stiprus vėjas, prasidėjo liūtis. Dabar aiškinamasi, kas kaltas dėl nelaimės, tačiau sinoptikai sako, kad škvalas, praėjęs ties Mikolaikų ežeru, buvo du kartus stipresnis nei jie prognozavo.
Uraganai siausdavo ir anksčiau
Sinoptikai sako, kad pasibaigus karščiams prasidės rudeninės audros. Seni žmonės tvirtina, jog anksčiau tokių dalykų Lietuvoje nebūdavę. Tačiau stebėjimai rodo, kad per pastaruosius kelis šimtus metų klimatas Lietuvoje praktiškai nepasikeitęs, todėl ir mūsų bočiai karžygiai turėjo žinoti apie griaunančią sūkurinio viesulo jėgą. Paprasčiausiai "prie Smetonos" nebuvo televizijos ir greitų žurnalistų, todėl viesului praūžus, pavyzdžiui, prie Biržų mažai kas apie tai sužinodavo net Rokiškyje. Pavartęs sovietmečio spaudą korespondentas rado aprašytų įdomių istorijų. Deja, tuomet viskas vyko vadovaujant komunistų partijai, kur viesulų nepripažino, todėl apie audrų nuostolius ir aukas buvo priimta skelbti viską sumenkinant ar net visai nutylint.
Pasvalio rajoną juodas viesulo piltuvas siaubė 1950 metų balandžio 24-ąją. Sovietiniai laikraščiai trumpai rašė, kaip 1967 metų rugsėjo 21-ąją Medininkų kaime nulijo kruša, o po to iš juodo audros debesies pasirodė viesulo rankovė, du kartus pasiekusi žemę ir nukėlusi stogus. 1974-ųjų liepos 26-ąją, maždaug 18 valandą, vėtra pakilo virš Kuršių marių ties Kintais. Pasiekęs sausumą sūkurys nušliaužė gyvenvietės link. Išrauta apie 20 pušų, sumaitota daržinė, nuskraidė namų kaminai.
Vienas stipriausių praėjusio amžiaus uraganų siautėjo 1981 metų gegužės 29-ąją Širvintose. Vėjas apgriovė Sviesto ir sūrių gamyklą. Melioracijos statybos valdybos technikos kiemą, smarkiai apgadino 15 namų, aplamdė dukart tiek automobilių. Vienas žmogus žuvo, keliolika sužeista. Vėjas apvertė 24 tonų traktorių!
Šį uraganą jautė viena senutė, kuriai nelaimės išvakarėse gėlė galūnių kaulus. Pensininkė net buvo išsigandusi - manė, kad tai kokia nors nauja liga. Viesulas praėjo per patį pensininkės namą. Kartu su proanūkėmis pasislėpusi lovoje po pagalvėmis moteriškė liko sveika, nors jos namui vėjas nuplėšė stogą, nuvertė kaminą, išdaužė langus.
Tuometinė cenzūra tokį baisų pasakojimą leido spausdinti tik po savaitės - birželio 7-ąją.
Mokslas žino dar ne viską
Meteorologai "Akistatai" sakė, jog nėra vieningos nuomonės, kaip susidaro viską įčiulpiantis viesulo piltuvas. Manoma, jog slenkant ciklonui, susidūrus milžiniškoms karšto ir šaltesnio oro masėms, kartais pasitaiko, kad šie skirtingų temperatūrų sluoksniai ne maišosi, o užgula vienas kitą lyg sluoksniuotas pyragas. Jei šiltą orą užgula šaltas, kur kas sunkesnis oras, ši dvikova retai baigiasi taikiai - šiltas oras šauna į viršų lyg į vandenį panardintas ir paleistas teniso kamuoliukas. Dėl Žemės sukimosi nukreipiančios jėgos kylantis oro srautas įgauna sukamąjį judesį - štai jums ir tornado piltuvas. Amerikiečių mokslininkas V. Rosovas mano, jog viesulą įsuka audras lydintys milžiniški debesų elektros krūviai. Japonų meteorologas Fudzita yra aptikęs, kad viesulus skatina pirma jų susidarančios labai galingos kelių kvadratinių kilometrų ploto žemyneigių oro srautų srovės. Tokia 80-100 kilometrų per valandą greičiu oro trauka žemyn, Fudzitos nuomone, sukelia aviacijos katastrofas, kurioms dažniausiai nebūna įmanoma rasti jokio logiško paaiškinimo, nes, skirtingai nei aukštyn orą traukiančio, aiškiai matomo viesulo piltuvo, žemyneigiai srautai būna nematomi.
Nesvarbu, kaip tai susidaro, tačiau sūkurinių viesulų jėga kolosali. Pačiame piltuvo viduryje oras būna tiek praretėjęs, jog iš butelių iššaudo kamščiai, vištos lieka apipešiotos, o pastatai dėl slėgių skirtumo kartais tiesiog sprogsta. Paskaičiuota, jog vėjo greitis sūkurio viduryje kartais pasiekia neįsivaizduojamą 320-1 300 kilometrų per valandą greitį! Kitaip neįmanoma paaiškinti, kaip kviečio šiaudas praduria centimetro storio lentą, pušinė lenta persmeigia medžio kamieną arba vėjas nuo bėgių nuverčia 20 traukinio vagonų (1913 metai, JAV, Ilinojus). Lietuvos viesulų galia - kiek mažesnė.
Nuo viesulo slėpkis rūsyje
Istorikai žino nepramanytų pasakojimų, kaip viesulai Europoje įsiurbdavo milžiniškus kiekius vandens, kuris kartu su žuvimis, medūzomis ar varlėmis išlydavo visai kitoje vietovėje. Labai retai, tačiau pavojingi viesulai susidaro ir žiemą - 1968-ųjų sausio 31-ąją per pūgą Jungo miestelyje (pietvakarių Švedija) nugriovęs tvartą, išvartęs telefono stulpus bei apipešiojęs namų stogus, viesulas įsisuko į ledo ritulio aikštelę, kur vyko varžybos. Vienos komandos vartininkas buvo kilstelėtas į orą ir, laimei, čia pat numestas. Sutrikusiems žiūrovams ant galvų pasipylė įvairių daiktų nuolaužos.
Kol kas niekur pasaulyje sinoptikai nepajėgūs tiksliai atspėti, kurioje vietoje susisuks pavojingasis uragano piltuvas - nuo pernelyg daug faktorių tai priklauso. Surinkę meteorologų duomenis orų spėjikai ir Lietuvoje numato artėjančias audras bei škvalus, tačiau irgi negali pasakyti, kur žaibuos, kur kris kruša, o kur susisuks viesulas. Specialistai pataria iš anksto nusipjauti aplink namus augančius persenusius bei silpnus medžius, nepatingėti sutvirtinti netvarkingus stogus, pasirūpinti žaibosauga, nes perkūnas - neatskiriamas viesulų draugas. JAV, kur kasmet praūžia po 200, o kartais iki 800 (!) tornadų, patirtis rodo, jog saugiausia - slėptis rūsiuose. Ne vienas amerikietis prieš uraganą įlindo slėptis į savo namo rūsį, o po audros išlindo iš griuvėsių...
Skaudus Dyno įkandimas
Ir vis tik Lietuvoje, nors ir keičiantis klimatui dar nebūna tokių siaubingų uraganų, kurie užgriūna Centrinę Ameriką, Karibus arba siaučia Kinijoje, Taivanyje, kitose Rytų šalyse. Meteorologai sako, kad uraganų kiekvienais metais vis daugėja. Vidutiniškai per metus Atlantas ant amerikiečių galvų užverčia iki 15 uraganų, tačiau paskutiniais metais jų buvo per 20.
Šiemet Karibus, Meksiką jau siaubė Dynas. Tai buvo penktos kategorijos uraganas. Jie pasaulyje yra reti, tačiau, pavyzdžiui, 2005-aisiais tokių uraganų buvo net 4. Dyno padaryti nuostoliai draudimo bendrovėms kainuos apie 2 mlrd. JAV dolerių. Didžiausia žala padaryta Jamaikai. Dvi nuošliaužos pridarė nuostolių už 250 mln. JAV dolerių. Dėl uragano buvo sustabdytas oro uostų darbas, evakuoti turistai, naftos bendrovių darbuotojai. Neapsieita ir be aukų - žuvo mažiausiai 13 žmonių.
Dvigubai daugiau žmonių žuvo per potvynius ir audras JAV centrinėje dalyje. Ten dėl kelias savaites pliaupiančių liūčių iš krantų išsiliejo upės. Gyventojai pasakojo, kad panašus potvynis buvo prieš 40 metų.
