1. Spaudoje buvo rašoma, kad lietuviai - skundikų tauta. Ar iš tikrųjų taip? Gal tiesiog prasta mūsų teisinė sistema?
2. Kodėl daugiausia skundžiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismui?
3. Pralaimėjusi valstybė sumoka pinigus už blogai dirbančių pareigūnų darbą. Ar tai teisinga ir kaip turėtų būti?
4. Kaip vertinate, kad V. Adamkus sukritikavo Kauno apygardos teismą dėl H. Daktaro bylos vilkinimo? Ar tai nėra kišimasis į teismų darbą?
Egidijus Klumbys, Seimo narys:
1. Absoliučiai nesutinku su tokia nuostata. Bent jau man įprastoje aplinkoje skundikų tikrai nėra. Pasitikiu tautiečiais ir manau, kad jie neskundžiasi, o ieško teisybės.
2. Tai visiškai natūralu, nes mūsų piliečiai absoliučiai nepasitiki šalies teisine sistema. Šalies teisėsauga jau ne kartą įrodė, jog nemoka dirbti ir yra visiškai neefektyvi. Tai galiu tvirtinti, nes pačiam teko įsitikinti mūsų teismų nemokšišku ir atžagariu darbu.
3. Valstybė privalo sumokėti nukentėjėliams, o paskui išsiaiškinti su dėl to kaltais pareigūnais. Juos reikėtų ne tik šalinti iš pareigų, bet ir bausti materialiai.
4. Tai ne pirmas kartas, kai V. Adamkus kišasi į teismų darbą. Prezidentas turėtų ne kritikuoti, o surinkti medžiagą apie vieną ar kitą teisėją ir pasinaudodamas savo galiomis atšaukti tokius iš pareigų. Pagaliau pats prezidentas ir skiria teisėjus, tad galbūt reikėtų reikliau rinktis pretendentų kandidatūras.
Kazimieras Starkevičius, ūkininkas, Kauno miesto tarybos narys:
1. Manau, kad skundikais lietuvius tapti verčia teisinė sistema ir net galiojantys įstatymai. Vienu metu jau buvo nuspręsta nenagrinėti anoniminių skundų, tačiau po to jie vėl buvo "įteisinti". Kai galima skųsti nenurodant savo pavardės, pagunda tuo pasinaudoti labai didelė.
2. Lietuviai nuo seno įpratę skųstis kuo aukštesnėms instancijoms. Anksčiau tūkstančiai skundų plaukė į Maskvą, dabar jie keliauja į Strasbūrą. Jei tik būtų tiesioginis ryšys, rašytume skundus ir pačiam Viešpačiui Dievui.
3. Dėl to kaltų pareigūnų veiksmus kiekvienu atveju turėtų įvertinti atitinkamos instancijos, jiems turėtų būti paskirtos didelės piniginės nuobaudos. Vien atleisti iš darbo netinkamą sprendimą priėmusius ar atmestinai pareigas vykdžiusius valstybės įgaliotuosius tikrai per maža.
4. Manau, kad teismas tikrai vilkina minėtą bylą ir šiuo atveju prezidentas tiesiog negalėjo nutylėti. Daugeliu atvejų Kauno teismų sprendimai būna išties šališki, todėl prezidentas vieną kartą ir pratrūko.
Gintaras Ruplėnas, "Dviračio televizijos" reporteris, teisininko išsilavinimą turintis kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Vytauto Šerėno patikėtinis:
1. Jokių būdu, jei save lyginsime su vakariečiais. Skundikais mes esame tik žvelgiant iš posovietinių pozicijų. Vakarų Europoje kovoti dėl savo teisėtų reikalavimų ir teisių seniai įprasta. Tiesiog vakariečiai tarptautiniam teismui galėjo skųstis per ilgesnį demokratijos gyvavimo laikotarpį, todėl kiekvienais metais skundų tenka mažiau.
2. Taip jau įprasta, kad toliau esančiųjų sprendimai atrodo objektyvesni. Anksčiau buvo Maskva, dabar - Europos Žmogaus Teisių Teismas.
3. Neteisinga. Pareigūnai turėtų atsakyti už netinkamą darbą, tačiau nesiimu spręsti, ar jiems turėtų būti skiriama materialinė, moralinė ar dar kokia nors nuobauda. Mirties bausmės taikymas nė kiek nesumažino žmogžudysčių skaičiaus, tačiau jeigu pareigūnai žinotų, kad už netinkamą pareigų atlikimą neišvengiamai bus nubausti bent 10 litų pinigine bauda, o jų poelgiai būtinai bus paviešinti, valstybė tarptautiniuose teismuose pralaimėtų tikrai rečiau.
4. Tiesioginis kišimasis į teismų darbą neleistinas net prezidentui. Ne veltui sakoma, kad nepagautas - ne vagis, todėl jei tardytojai, prokurorai ar net teismo proceso organizatoriai dirba blogai, už tai negali atsakyti įtariamasis. Bylų vilkintojus sudrausminti derėtų įstatymais numatytomis priemonėmis, tačiau jų kaltę taip pat reikia tinkamai įrodyti.
