Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Raseiniškė Aldona A. lengviau atsikvėpė, kai Kuršėnuose (Šiaulių raj.) gyvenančiam jos skolininkui teismas priteisė atlyginti civilinį ieškinį - beveik 3 000 litų. Tačiau užuot tuojau pat priteistąją pinigų sumą atgavusi, moteris sužinojo, jog pagal galiojančius įstatymus pinigų gali tekti ilgokai palaukti.
Teismo antstolių kontoros prie Šiaulių rajono apylinkės teismo antstolė Loreta Olišauskienė sakė, kad Aldonos A. skolininkas jai jau seniai pažįstamas (mat iš jo anksčiau prisiėjo išieškoti skolas kitiems kreditoriams), tačiau garantavo, jog jis "iki galo" dar neišparceliavęs savo turto, vadinasi, Raseinių gyventojai atgauti skolą didelių problemų neturėtų kilti. Teismo antstolė patikino, jog pagal galiojančius įstatymus visų pirma ji privalėjo skolininkui išsiųsti raginimą ieškinį grąžinti geruoju. Kadangi to nebuvo padaryta, teismo antstolė žadėjo artimiausiu metu vykti į skolininko namus ir areštuoti jo turtą.
O kaip būtų tuomet, jei skolininkas, kaip sakoma - "plikas basas"? Pasak L. Olišauskienės, tokie atvejai jos darbe, deja, nereti. Neplanuojantys skolą grąžinti sukčiai yra puikiai susipažinę su galiojančiais įstatymais, todėl dažniausiai savo vardu neturi jokio turto - perrašo jį artimiesiems ar draugams, nesistengia turto savo vardu įsigyti ir ateityje, mat pirkinį iškart būtų galima areštuoti, niekur oficialiai nedirba, vadinasi, nėra galimybių ieškinį nukreipti į gaunamas pajamas ir panašiai. O tai reiškia, jog teismo antstoliui nelieka nieko kito, kaip vykdomąjį raštą grąžinti ieškotojui ir... patarti "apsiginkluoti" kantrybe.
Po trejų metų - senatis
Kai teismo antstolis vykdomąjį raštą sugrąžina ieškotojui (kreditoriui), pastarasis akylai stebi, ar jo skolininkas neįsigis kokio nors turto. Vos tai sužino, gali tuoj pat kreiptis į teismo antstolių kontorą, kad priteisto ieškinio išieškojimas būtų tęsiamas. Jei nuo vykdomojo rašto sugrąžinimo praeina treji metai, o kreditorius per šį laiką nepareiškia papildomo ieškinio, įsigalioja senatis ir priteisto ieškinio išieškojimo byla nutraukiama. Pasak teismo antstolės L. Olišauskienės, tai dar nereiškia, kad kreditorius praranda bet kokią galimybę susigrąžinti skolą, mat gali būti taip, kad laiku pareikšti papildomą ieškinį kreditorius negalėjo: gal gulėjo ligoninėje, gal buvo ilgam išvykęs iš Lietuvos. Tuomet kreditorius turi vieną kelią: kreiptis į teismą dėl termino atstatymo.
O jei skolininkas dirba nelegalų darbą, ar įmanoma iš jo išsireikalauti priteistą pinigų sumą? Pasak šiaulietės teismo antstolės L. Olišauskienės ir Ukmergės rajono teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo vyr. antstolės Nijolės Jutkienės, sekti, ar pilietis kur nors, tegu ir nelegaliai, darbuojasi, ar gauna kokias pajamas - ne teismo antstolių, o Valstybinės darbo inspekcijos reikalas. Na, o jei skolininkas oficialiai įsidarbina, tai sužinojęs kreditorius iškart gali kreiptis į teismo antstolių kontorą - kad priteisto ieškinio išieškojimas būtų nukreiptas į skolininko darbo užmokestį. Iš nuolatinių pajamų (darbo užmokesčio, senatvės ar invalidumo pensijos) priteistam ieškiniui padengti leidžiama išskaičiuoti ne daugiau kaip 20 procentų gaunamos sumos (jei yra gautas vienas vykdomasis raštas) ir ne daugiau kaip 50 procentų, jei skolininkas pagal teismo sprendimą privalo padengti ne vieną, o daugiau ieškinių.
Tais atvejais, kai skolininkas nedirba ir negauna senatvės ar invalidumo pensijos, išieškojimas nukreipiamas į jo turtą. Pagal galiojančius įstatymus kai kuriuos skolininko asmeninius daiktus, kaip antai stalą, lovą ar kėdę, areštuoti ir parduoti varžytynėse draudžiama. Ukmergiškė teismo antstolė N. Jutkienė minėjo, jog naujojo Civilinio proceso kodekso projekte į draudžiamų areštuoti buities reikmenų sąrašą numatyta įtraukti ir šaldytuvą bei televizorių.
Anksčiau niekur nedirbantis skolininkas būdavo įdarbinamas priverstinai ir jo gaunamo atlyginimo dalis išskaičiuojama kreditoriui. Šiuo metu darbo vietų labai trūksta, tad toks ieškinio padengimo būdas netaikomas.
O jei kreditorius išsiaiškina, kad skolininkas turi turto (pavyzdžiui, namą, automobilį), tačiau jį yra perrašęs sugyventinei?
Pasak teismo antstolių L. Olišauskienės ir N. Jutkienės, tokie atvejai - ne atsitiktiniai. Deja, įrodyti, kad perrašytasis turtas tikrai yra skolininko ar kad jis su sugyventine tikrai veda bendrą ūkį, esą beveik neįmanoma. Pasitaikė pavienių atvejų, kai siekdami išieškoti pareikštą ieškinį teismo antstoliai buvo areštavę skolininko sugyventinės turtą, nes turėjo duomenų, kad iš tikrųjų tas turtas - skolininko. Tačiau "popierinė" areštuoto turto savininkė kreipėsi į teismą ir areštas buvo panaikintas.
Galimas ir taikus susitarimas
Antstolių kontoros prie Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo vyr. antstolis Valdas Čeglikas "Akistatai" minėjo, jog, be kitų priemonių, išieškojimo bylų vykdymo procese numatytas ir taikos sutarties tarp skolininko ir kreditoriaus sudarymas. Tačiau tuo rūpinasi tik šalys - antstolis joms tarpininkauti negali. Teismo antstolis iš šalių taikos sutartį priima, prie jos prijungia vykdomąją bylą ir viską išsiunčia teismui, kuris sprendžia, ar taikos sutartį patvirtinti, ar atmesti.
Pasak vyr. antstolio, dažniausiai taikos sutartis pageidauja sudaryti dideles sumas skolingi, tačiau pareigingi ir turį nuolatinių pajamų skolininkai, pavyzdžiui, statybos darbų bendrovės. Žiemą, tai yra tuo laikotarpiu, kai statybos darbai nevykdomi ar jų tempai sulėtėję, skolos grąžinimas skolininko ir kreditoriaus susitarimu nukeliamas vėlesniam laikui.
Tais atvejais, kai esti ne vienas, o keli kreditoriai, kuriems skolininkas privalo sumokėti teismo priteistus ieškinius ir kai taikos sutartimi, sudaryta su vienu iš kreditorių, pažeidžiami kitų kreditorių reikalavimai, teismas taikos sutartį gali atmesti.
Jei skolininkas nevykdo taikos sutarties sąlygų, išduodamas naujas vykdomasis raštas, pagal kurį teismo antstolis nustatyta tvarka ragina skolininką geruoju atsiskaityti, o jei šio raginimo nepaisoma, ieškinį nukreipia į skolininko pajamas arba turtą.
Įstatymuose nenumatyta, kad, delsiant padengti skolą, kreditoriui būtų priskaičiuojamos ir palūkanos: kiek kreditorius paskolino, tiek skolininkui teismas ir priteisia. Nustatant ieškinio dydį, neatsižvelgiama ir į pinigų nuvertėjimą.
Padės visuotinis turto deklaravimas?
Peršasi vienintelė išvada: pagal šiuo metu galiojančius įstatymus skolininkas kreditorių gali vedžioti už nosies nors ir iki mirties! Teismo antstolis V. Čeglikas su tokiomis išvadomis sakė sutinkąs tik iš dalies. Mat skolininkui, V. Čegliko nuomone, yra kur kas blogiau, nes jis gyvena nuolatinėje įtampoje - žino, kad pas jį bet kuriuo metu gali ateiti teismo antstolis.
Be to, pasak V. Čegliko, įstatymai keičiasi ieškotojų naudai, taigi galimybių greičiau išieškoti iš skolininko turtą nuolat daugėja. Antstolio įsitikinimu, padėtis šioje srityje žymiai pagerės tada, kai bus įvestas visiems asmenims privalomas turto deklaravimas. Be to, pasak teismo antstolio, ieškinio išieškojimo bylos vykdymo senatį žadama prailginti iki dešimties metų (mat pasitaiko, kai mažiau teisiškai išprusę kreditoriai praleidžia nustatytą trejų metų terminą, nesikreipia dėl papildomo ieškinio). Teismo antstolis minėjo, jog toli gražu ne visus vykdomuosius raštus teismas išduoda "automatiškai" - kai kurie jų pateikiami tik ieškotojui prašant. Vadinasi, po teismo sprendimo ieškotojas turi laiku išsiaiškinti ieškinio susigrąžinimo tvarką ir sąlygas, kad vėliau nekiltų kokių nors nesusipratimų.
Ieškinys dėl alimentų nepaveldimas
Skolininkui mirus, jo turėtas skolas pagal įstatymus perima skolininko turto paveldėtojas, tačiau tik turėto turto ribose. Pavyzdžiui, jei skolininkas turėjo 10 000 litų skolą, o po jo mirties turto liko už 1 000 litų, tik tasai tūkstantis litų - ne daugiau - ir turi būti išmokėtas ieškotojui. Mirusio skolininko skolas draudžiama perkelti į paveldėtojo pajamas, darbo užmokestį. Paveldėtojui negali būti perkelti ir skolininkui prieš mirtį buvę priteisti alimentai.
Skolininkų kalėjimas dar neįkurtas
Ar priteistą ieškinį vengiantį padengti skolininką galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn?
Pasak visų kalbintų teismo antstolių, skolininkams skirto kalėjimo mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, nėra, tad už vengimą padengti priteistą ieškinį už grotų niekas nesiunčia.
Kita vertus, Baudžiamajame kodekse yra 302 1 straipsnis "Piktybinis teismo sprendimo ar nutarties nevykdymas", pagal kurį baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda. Tačiau kad kuriam nors skolininkui šis straipsnis būtų buvęs pritaikytas, teismo antstoliai sakė negirdėję. Mat reikia įrodyti, kad skolininkas turi galimybes atsiskaityti, tačiau tyčia to nedaro. Baudžiamąją bylą pagal minėtą BK straipsnį, anot teismo antstolių, būtų galima kelti nebent tiems skolininkams, kurie demonstratyviai pareikštų nesutinką su teismo sprendimu ir tyčia jo nevykdysią.
Kur kas griežtesni reikalavimai keliami skolininkams alimentininkams. Už piktybinį vengimą mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams išlaikyti gali būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Na, nebent alimentininkas įrodytų intensyviai ieškąs darbo...
Labai retai, tačiau pasitaiko, kai teismo antstoliams tenka išieškoti teismo priteistus ieškinius iš vaikų, kurie vengia išlaikyti savo nusenusius tėvus.
