Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kėdainių rajono apylinkės teismas neseniai išnagrinėjo dvi baudžiamąsias bylas. Pirmuoju atveju šio rajono Sangailų kaimo gyventojas, anksčiau neteistas, ūkininkaujantiems tėvams padėdavęs Darius Dirsė (27 m.) pripažintas esąs kaltas dėl kaimyno Vaidoto Šidlausko apiplėšimo (atėmė trilitrį alaus ir dešimt litų) ir gavo trejus metus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos, taip pat konfiskuota turto už 200 litų. D. Dirsė suimtas teismo salėje iškart po nuosprendžio paskelbimo.
Antruoju atveju kėdainiškis Ernestas Kišonas (taip pat neteistas, oficialiai niekur nedirbantis) į teisiamųjų suolą sėdo už nužudymą dėl neatsargumo ir piktybinį chuliganizmą. Šio piliečio įvykdytą nusikaltimą teisėjas (tiesa, jau kitas) įvertino... pusantrų metų nelaisve bendrojo režimo PDK.
Rodos, viskas aišku: E. Kišono įvykdytas nusikaltimas ir jo pasekmės yra nepalyginti sunkesnės už D. Dirsės nusikalstamus veiksmus. Tačiau skirtų bausmių dydis sako ką kita.
Užsigeidė alaus
Praėjusių metų rugpjūčio 19 dieną į Kėdainių rajono PK kreipėsi Vaidotas Šidlauskas. Vyriškis pasiskundė, kad jį, vos išėjusį iš kaimo parduotuvės su trilitriu alaus rankose, užkabino neblaivus to paties kaimo gyventojas Darius Dirsė ir užsigeidė, kad Vaidotas atiduotų alų. Negavęs gėralo geruoju, D. Dirsė V. Šidlauskui trenkė per veidą ir alų atėmė. Be to, anot nukentėjusiojo, užpuolikas ne tik pilną trilitrį pagrobė, bet ir saujoje turėtuosius 10 litų.
V. Šidlauskas buvo nusiųstas pas teismo medicinos ekspertą (kuris, beje, ant nukentėjusiojo kūno neaptiko jokių sužalojimo žymių), o smurtautojui iškelta baudžiamoji byla dėl plėšimo, pareikštas 16 litų dydžio civilinis ieškinys.
D. Dirsė teisme neneigė iš kaimyno atėmęs alų, tačiau gynėsi pasisavinęs dešimt litų. Teisiamasis gailėjosi dėl savo negražaus poelgio. Atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bylą nagrinėjusi teisėja D. Dirsei skyrė minimalią už plėšimą skiriamą laisvės atėmimo bausmę be papildomos bausmės, be to, kaip privaloma teisiant pagal plėšimo straipsnį, konfiskavo nuteistojo turto už 200 litų. Kaip minėta, D. Dirsė buvo suimtas teismo salėje nelaukiant, kol nuosprendis įsiteisės.
Sužinoję, kad Darius Dirsė atsidūrė kalėjime, ir dar tokiam ilgam laikui, Sangailų kaimo žmonės labai nustebo. Anot jų, tvarkingai gyvenančioje ūkininkų šeimoje augęs Darius nebuvo piktybinis ar agresyvus, nebuvo girdėti, kad iki tos nelemtos rugpjūčio 19-osios būtų ką nors nuskriaudęs. Kad kartą prisidirbo, girdi, nėra gražu, bet ar jau čia toks rimtas nusikaltimas, už kurį reikėtų kišti belangėn? Maža ko, girdi, jaunimas prikrečia - ne taip vieni kitiems nosis sugurina - ir nė šuo nesuloja! Be to, kaip toliau svarstė Sangailų kaimo žmonės, Darius Dirsė - anksčiau neteistas, neturėjęs reikalų policijoje, tai esą ar negalėjusi teisėja į tai atsižvelgti, už pirmą suklupimą "šmoti" ne taip griežtai?
Griežto kėdainiškės teisėjos nuosprendžio nė kiek nesušvelnino aukštesnioji instancija - Panevėžio apygardos teismas. Darius Dirsė savo apeliaciniame skunde neprašė išteisinti - tik pageidavo, kad kaltinamasis straipsnis iš plėšimo būtų perkvalifikuotas į chuliganizmą, ir už tai skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija nutarė, kad D. Dirsei bausmę švelninti nėra pagrindo.
Po chuligano smūgių - ligoninė ir... mirtis
O štai ką prisidirbo kėdainiškis Ernestas Kišonas, draugų dažniau vadintas tiesiog Kieša. Vieną pavakarę neblaivus E. Kišonas sėdėjo Kėdainių aludėje "Ragutis" ir siurbčiojo alų. Nors aludės patalpose rūkyti draudžiama, E. Kišonas išsitraukė cigaretę. Aludės savininkas tam paprieštaravo. Kieša kad supyks! Šeimininką kitų gėrovų akivaizdoje visaip išplūdo, apspjaudė ir net kėsinosi įspirti! Neblaivus smarkuolis buvo išstumtas lauk, tačiau vis tiek neatlėgo, perpykęs šlaistėsi už durų, bandė vėl patekti vidun. Nepasisekė. Tai iš to pykčio kumščiais aptvatino šalimais stovėjusius du nepažįstamus vyriškius. Vienam iš jų, Juozui D., labai nepasisekė - nuo chuligano smūgio žmogelis griuvo aukštielninkas ir stipriai susitrenkė galvą. Nukentėjėlis buvo nuvežtas į Kėdainių ligoninę, vėliau išgabentas į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur atlikta sudėtinga galvos operacija. Ilgai gydytas Kauno klinikose, o vėliau dar kelias savaites praleidęs Kėdainių ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje Juozas D. pasimirė. Kauno ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertas D. Tumėnas patvirtino, kad Juozo D. mirties priežastis yra tiesiogiai susijusi su prieš kurį laiką patirta galvos trauma. Remiantis šia išvada žmogų į kapus nuvaręs E. Kišonas buvo apkaltintas piktybiniu chuliganizmu ir nužudymu dėl neatsargumo.
Teisme E. Kišonas nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo dėl nusikaltimo. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teisėjas E. Kišonui skyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, o Valstybinės ligonių kasos pareikštą beveik 10 000 litų dydžio civilinį ieškinį (tiek valstybei kainavo nukentėjusiojo gydymas) atmetė.
E. Kišonas prašė nuosprendį pakeisti, tačiau Panevėžio apygardos teismas nuteistojo skundą atmetė.
Baudžiamieji įstatymai nepažeisti
Taigi palyginkime abiejų nuteistų asmenų nusikaltimų sunkumą, dar kartą sugretinkime už nusikaltimus skirtas bausmes: pirmajam už trilitrį alaus - treji metai sustiprinto režimo PDK, antrajam už chuliganiškus veiksmus ir nužudymą dėl neatsargumo - pusantrų metų bendrojo režimo PDK. Pasirodo, teisėjai čia niekuo dėti - bausmės nusikaltėliams paskirtos griežtai laikantis baudžiamųjų įstatymų (už plėšimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos, be to, dar privalomas turto konfiskavimas; o už piktybinį chuliganizmą baudžiama kur kas švelniau - laisvės atėmimu nuo vienerių metų iki penkerių; už nužudymą dėl neatsargumo, sąmoningai nesilaikant atsargumo taisyklių, gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų). Ar tai normalu?
Pasak Seimo nario Gedimino Dalinkevičiaus, komentuoti aprašytą situaciją gan sudėtinga, mat teisėjas, skirdamas bausmę, vadovaujasi įstatymais, o teisėjų priimtus nuosprendžius kvestionuoti niekas neturi teisės. Kita vertus, Seimo narys sutiko, kad kartais teismo skirtos bausmės neatitinka nusikaltimų, o tai esą reiškia, jog seniai laikas tobulinti Baudžiamąjį kodeksą. Pasak parlamentaro, nėra gerai, jog kartais teisėjas neįsigilina į bylos medžiagą ir bausmę skiria pamiršdamas sveiko proto ribas. G. Dalinkevičius prisiminė vieno garbaus amžiaus teisininko žodžius, skirtus jaunesniems kolegoms: "Jei tau neskauda širdies, kad reikia nuteisti žmogų - geriau išvis neteisk, keisk darbą..."
Kad kiltų kuo mažiau ginčų dėl teisėjų kvalifikacijos ir priimamų sprendimų teisingumo, anot G. Dalinkevičiaus, Seimo Žmogaus teisių komitetas bando sugrąžinti į teismus tarėjus.
- Gyvename tokiais laikais, kai tam tikrose bylose šalia teisėjo būtinai turi būti pagalbininkai, kurie padėtų apsispręsti, - sakė G. Dalinkevičius. - Mat teismo procese dalyvaujant tarėjams, teisėjas turės su kuo konsultuotis, o priėmus bendrus sprendimus sumažės tikimybė, kad teisiamajam skirta bausmė bus neadekvati padarytam nusikaltimui.
Be to, pasak G. Dalinkevičiaus, per tarėjus būtų galima formuoti geresnę nuomonę apie teismų darbą, visuomenė teismais galbūt imtų labiau pasitikėti.
Tarėjų dalyvavimas teismuose, G. Dalinkevičiaus nuomone, valstybei nekaštuotų brangiau nei dabar kainuoja neadekvačių bausmių skyrimas. Be to, anot Seimo nario, tai būtų tikrai pigiau nei įkurti Prisiekusiųjų teismą.
Paprašytas pareikšti savo nuomonę, kodėl pastaraisiais metais taip smukęs teismų reitingas, parlamentaras G. Dalinkevičius apgailestavo, jog visuomenė "daro klaidą - suklupus vienam teisėjui, ima nebepasitikėti teisėjų darbu ir teismų sistema apskritai". Seimo nario manymu, situacija šioje srityje nėra tokia juoda, kaip daugelis įsivaizduojame. Jei, girdi, pastebima spragų įstatymuose, visų pirma reikėtų tuos įstatymus keisti, o ne peikti teisėjų priimtus sprendimus ar visą teisminę sistemą.
Kieno, jei ne gerbiamų Seimo narių, rankose ir valioje yra įstatymų priėmimas ar anksčiau priimtų teisės aktų tobulinimas? G. Dalinkevičiaus žodžiais, šia linkme ir dirbama, tik galbūt ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Aloyzo Sakalo žodžiais, jei straipsnyje aprašytas baudžiamąsias bylas būtų nagrinėjęs tas pats teisėjas, galbūt būtų galima manyti, kad jis turėjo tam tikrų interesų. Tačiau, kaip žinia, teisėjai buvo skirtingi, vadinasi, nieko stebėtina, kad ir jų priimti sprendimai yra skirtingi. Pasak Seimo nario, net nagrinėjant vieno ir to paties teisiamojo tą pačią bylą skirtingiems teisėjams gali būti priimti skirtingi sprendimai, nes vienas teisėjas galbūt atkreiptų didesnį dėmesį į vienokias bylos aplinkybes, kitas - į kitokias, ir pan.
O ką parlamentaras manąs apie įstatymu nustatytų bausmių už plėšimą ir nužudymą dėl neatsargumo sankcijos ribas? Ar teisinga, jei už plėšimą baudžiama žymiai griežčiau nei už nužudymą dėl neatsargumo?
Pasak A. Sakalo, nelygu koks plėšimas, kaip ir nužudymas, ir vien įstatymo pakeitimas problemos neišspręstų. Teisėjas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į teisiamojo charakteristiką, jo elgesį teisme, nuoširdumą, tai yra atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, todėl ir turi tam tikrą bausmės trukmės skyrimo diapazoną - "nuo - iki". Kad kuo mažiau jaustųsi teisėjų subjektyvumas skiriant bausmes, Aukščiausiojo Teismo Senatas nuolat skelbia išaiškinimus, apibendrina teismų praktiką ir t. t.
Be to, pasak parlamentaro, jei nuteisti asmenys mano gavę per griežtas bausmes, skirtą nuosprendį gali apskųsti aukštesniajai teisminei instancijai, žinoma, nepamirštant nurodyti motyvų, dėl kurių prašoma bausmę sušvelninti. Jei aprašytaisiais atvejais Panevėžio apygardos teismas Kėdainių apylinkės teismo sprendimą paliko galioti, dar, anot A. Sakalo, yra Aukščiausiasis Teismas. Čia, girdi, kruopščiai ir atsakingai kasacinius skundus išnagrinėja penkių ar net septynių aukščiausios kvalifikacijos teisėjų kolegija. Galbūt ji atkreips dėmesį į tas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių nepastebėjo apylinkės ar apygardos teismai, ir nuosprendį pakeis?
