Ekskomisarų biurai
Kai Nesantarvės dievybė šeimon ar bendruomenėn mesteli "aukso obuoliuką", tuoj prasideda baisūs pykčiai ir rietenos. Šiuo metu vieni stebisi, kiti juokiasi girdėdami, kas vyksta prie sinagogos Vilniuje. Visai nejuokingas faktas, nes tai ne keistenybė, o mūsų įprasta kasdienybė. Maldos namai tapo turtinių ginčų sprendimo "įkaitu". Prie sinagogos išsirikiavo gausus būrys samdytų privačių apsaugininkų - pasirodė ir policininkų. Šis atvejis - ginčas tarp S. Alperovičiaus ir Š. Ber Krinskio rėmėjų - yra visiškai tapatus (bent taip man atrodo) su prieš dešimtį metų vykusiu konfliktu tarp A. Balsienės ir K. Uokos šalininkų. Tuomet, privatizacijų apogėjaus metu, Vilniaus profsąjungų rūmuose vyko Darbininkų sąjungos (DS) suvažiavimas, sprendęs, kas vadovaus DS, o kartu ir tvarkys kuklų DS turtelį - patalpas Profsąjungų rūmuose, poilsio namus, narių mokestį ir galimą paramą iš užsienio. Buvau tų įdomybių liudininkas. Suvažiavimo darbotvarkei pasiekus revizijos komisijos reikalus, toliau prasidėjo keisti dalykai. K. Uokos šalininkai buvo palikti vestibiulyje, o likusieji buvo surinkti į salę, kurios visos durys buvo užrakintos. Prie durų išsirikiavo keliasdešimt policininkų - tiek jų nesutelkiama netgi pavojingiausioms riaušėms malšinti. Užrakintoji konklava (kaip renkant popiežių - A. J.) pašalino "uokiškąją" revizijos komisijos pirmininkę, o A. Balsienę perrinko DS prezidente, kuri, reikia manyti, pasiruošė DS (dabar "Solidarumas") valdžios vadžias tiesioginiu ar netiesioginiu būdu laikyti iki gyvos galvos, o po to galbūt jas perleisti vaikams ir anūkams... "Solidarumas" dabar atlieka privačios advokatų kontoros vaidmenį vietoje Baublių ir Stungurių uoliai gindamas prašvilptas vieno žmogaus teises į ilgą prezidentavimą Lietuvos kunigaikštystėje...
Nesutarimų netrūksta visur. Savivaldybėse - merijose dėl nesutaikomų rietenų buvo paleisti kelių žymių partijų kai kurie skyriai, o hienų ir šakalų rujoms susipjovus suiro, išsibėgiojo viena iš seniausių ir įtakingiausių Lietuvos partijų. Tai todėl, kad per partijas, savivaldybes - vienas patogiausių kelių į materialines vertybes.
Dėl privatizuojamų pelno objektų vyko ir tebevyksta kovos be taisyklių, į kurias įsijungia "berniukai" su beisbolo lazdomis, vieną kitą atkaklesnį konkurentą jau "patalpinę" po lietuviškų miškų velėna. Tai labai primityvūs, bjaurūs varžymosi būdai. Daug geriau "kampuotų berniukų" vaidmenį atlieka policininkai, specialiųjų tyrimų veikėjai ir panašaus plauko pareigūnai. Atvyksta į kokius nors rūmus, kur vieni prieš kitus rikiuojasi "teisieji" ir "neteisieji", kad palaikytų tvarką bei rimtį, ir tuo pačiu nulemia kovos dėl "aukso obuoliuko" baigtį kažkurio pretendento naudai.
Policininkai ir kiti teisėsaugininkai lyg ir būtų verti pagyrimo už "greitą reagavimą", tačiau vis dėlto neišsisklaido mintis, kad policija, teismai, prokuratūra, kontrolės ir kitokios "specialiosios" tarnybos, pagaliau - ministerijos ir Seimas tėra "ekskomisarų biurai", kurie ne tiek įstatymus sergsti, kiek užsiima klientų aptarnavimu. Anot to paties B. Šo, panašiai kaip samdomas vežikas, kuris už tuos pačius pinigus pasiruošęs tave nuvežti tiek į šiaurę, tiek į pietus. O jeigu tavo piniginė tuščia, vežėjas niekur nenuveš - paliks likimo valiai. Tai patyriau ir pats.
Kai vagiliautojai pradėjo lįsti į mano namus, pasitaikė proga dėl to užsiminti vietos vicemerui, kuris paskambino į policiją. Pareigūnai tučtuojau ėmėsi darbo ir tyrimą atliko labai kruopščiai. Kai šniukštinėtojai vėl pabandė "lankytis", nuėjau į policiją be vicemero protekcijos. Viename kabinete pareigūnai pareiškė nuomonę, kad į kambarius įsibrovė, be abejo, vaikėzai, todėl šis reikalas - ne jų, o nepilnamečių inspektoriaus kompetencija. Šis inspektorius savo ruožtu labai įtaigiai man kalbėjo, kad vagystės braižas rodo, jog būta suaugusių vagišių - taigi ne jam tokiais reikalais užsiimti. Supratau, kad pareigūnai užversti kur kas svarbesnių atsitikimų išaiškinimu, kai greitos darbo baigties reikalauja viršininkai ir kiti įtakingi asmenys. Beliko pasitelkti budrumą, ir netrukus įkyrėjusius vagis nutvėrė kaimynas, nieko bendro neturįs su policija...
Stebėjimų patirtis vis labiau sustiprina mano nuomonę, kad visa Lietuvos teisėsauga tėra laisvai samdomas "ekskomisarų biuras". Tokiam požiūriui turbūt pritartų didžioji dauguma Lietuvos gyventojų - žinoma, jeigu būtų atlikta tiriamoji apklausa. Bet juk jas atlieka irgi savotiški "ekskomisarų biurai"... Kitokios nuomonės, be abejo, būtų tik tie piliečiai, kurie įstengia samdytis žinomiausius advokatus, jų tarnus ir naudotis "ekskomisarų biurų" paslaugomis.
Aleksandras Jakubonis, Marijampolė
