- Žinokit, visą laiką "Akistatą" prenumeruodavau visiems metams, o paskutinį kartą kažkaip pinigų pagailėjau ir užsisakiau tik trims mėnesiams. Perskaičiusi apie prenumeratorių loteriją išsiunčiau kvitą ir - še tau - laimėjau! - kai aplankėme Sangrūdos kaime (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) gyvenančią pensininkę ANELĘ PUDINSKIENĘ, kuriai grąžinome pinigus už prenumeratą, su vos pastebima nuoskaudos gaidele džiaugėsi ji.
Abiem vaikams palikus tėvų namus ir savus gyvenimus susikūrus kitur, Anelė ir Pranas Pudinskai savo jaukioje sodyboje tvarkosi vieni. Pasak Anelės, daug metų besidarbavusios kaimo bibliotekoje, viskas būtų gerai gyvenant kaime, jeigu ne degtinė, "paralyžiavusi" žmones. O kolūkio sandėlininku per 30 metų dirbusiam Pranui visai nebaisu pasakyti, kad ne degtinė dėl visko kalta, o valdžia! Esą duotų žmonėms daug darbo, tai nereikėtų diena dienon gulėti prie parduotuvių apsipylus akis ir taip įsitinginiauti, kad dabar jau nė dešimčia litų tokių neprisivilioja galintieji pasiūlyti darbo ir uždarbio ūkyje!
- Ačiū, kad apie tai rašote savo laikraštyje ir auklėjate - tik ne visi tie gulintys jį paskaito...- apgailestavo PRANAS.
- Man "Akistatą" labai įdomu skaityti dar ir dėl to, kad esu dirbusi tuometinio liaudies teismo tarėja, - su nostalgija pridėjo ponia Anelė. - Skaitysiu ją, kol matysiu!
