Petraičiui neapsakomai norėjosi kam nors padaryti gera. Bet pačiam tai padaryti buvo tingu - nenorėjo varginti raumenų. Piniginėje buvo pora šimtinių. Ir tada Petraitis nusprendė išsikviesti prostitutę. Jis paskambino į vieną firmą ir paprašė atsiųsti kuo stipresnę merginą. Po pusvalandžio merginą atvežė. Tai buvo raudonskruostė kultūristė, poros metrų ūgio, nublukusiais kaip kviečiai rudenį plaukais.
- Na! - Petraitis apėjo merginą aplink, apmesdamas jos figūrą kritiniu realisto žvilgsniu. - Ką moki daryti?
- Viską! - atšovė šypsodamasi mergina, truputį prisibijodama ciniško Petraičio žvilgsnio.
- Viską viską? - nepatenkintas paklausė Petraitis, čiupinėdamas stiprias merginos rankas, kojas ir galingą kaklą.
- Absoliučiai! Kliento norai - mums įstatymas! - užtikrintai reziumavo jinai.
- Taigis, taigis. Vadinasi, viską! Nepanašu! - abejodamas ištarė Petraitis.
- Jūs pabandykite! - pasipiktino mergina. - Aš esu geriausia mūsų kolektyve. Mano patys aukščiausi rodikliai, jeigu norite žinoti!
- Taip... - nuramino ją Petraitis. - Tik nereikia karščiuotis. Jūsų rodikliai išpūsti.
- Ak taip! - mergina vienu judesiu nusimetė suknelę ir atsistojo boksininko poza.
- Stop! - valdingai sustabdė ją Petraitis. - Einam į vonią!
- Į vonią? Tai net įdomu! Aš dievinu vonią! - mergina šmurkštelėjo į vonią.
- Štai! - pasakė Petraitis, rodydamas pirštu į skalbinių krūvą. - Visa tai reikia išskalbti rankutėmis!
- Bet atleiskite! Bet... - čia mergina pirmą kartą sutriko ir paraudo.
- Jokių "bet"! Aš sumokėjau nemažus pinigus ir noriu patirti malonumą už visą sumą. - Petraitis valdingai sudėjo rankas ant krūtinės.
- Išsigimėlis! - sumurmėjo mergina ir pradėjo skalbti, vis atsigręždama į Petraičio pusę, kuris, stovėdamas iš užpakalio, džiaugsmingai trynė rankas ir sekė darbo eigą.
- Reikia viską išplauti, nuvalyti dulkes, išnešti šiukšles ir palaistyti gėles.
Po poros valandų viskas buvo išblizginta.
- Man buvo labai gera ir nuostabu su tavimi! - pasakė jis atsisveikindamas.
- O man nelabai, - atsakė susiraukusi mergina.
- Ar aplankysi mane dar kartelį?
- Eik tu žinai kur...
O vakare iš darbo grįžo pavargusi Petraičio žmona. Įeidama į svetainę jinai suplojo rankomis.
Kambarys blizgėjo.
- O! Stebuklas! - suriko jinai. - Ne! Negali būti!
- Gali! Gali! - laimingas šypsosi Petraitis. - Kai myli, viskas įmanoma!
A. Jaunciems
