Jonė OŽALAITĖ
Kam nors kartą teko skristi lėktuvu, puikiai žino, kad skrydžio malonumas labai priklauso nuo stiuardesės.
Ne paslaptis, jog dažnas iš mūsų junta aukščio baimę, daugeliui nemalonus kilimo ar leidimosi momentas, naaiškus pojūtis tarp dangaus ir žemės. Ne sykį mačiau, kaip besileidžiant lėktuvui iš pažiūros gana stiprūs vyriškiai įsispirdavo kojomis į sieną arba rankomis įsitverdavo į ranktūrius, kad net pirštai pamėldavo, prakaitas kakta tiesiog žliaugdavo. O kita grupė keleivių įtampai pašalinti bandydavo išgerti visas lėktuve esančias alkoholio atsargas arba pradėdavo kibti prie stiuardesių ir uždavinėti kvailus klausimus.
Va šitokiam kontingentui primiausia ir reikalingos stiuardesės. Tačiau, kaip ir kiekviename darbe, vienos jų yra sumanios ir turi kantrybės dirbti tą darbą, kitoms - to trūksta.
Tą penktadienį teko skristi į Londoną. Pasirinkome aviakompaniją "Fly LAL - Lithuanian Airlines". Užlipusius trapu į lėktuvą mus pasitiko ne tipiškos šaltai oficialios, bet maloniai besišypsančios stiuardesės. Jos dalijo laikraščius, padėjo susirasti vietas lėktuve (visos padeda, tik kartais su išraiška veide: "Žioply, ar pats nematai, kur tavo vieta..."), pasidėti bagažą.
O ir lėktuvui pakilus merginos zujo pirmyn ir atgal - pildė įvairius keleivių užsakymus ir norus. Neiškenčiau nepakalbinusi vienos jų - vyresniosios stiuardesės Stanyslavos Kutyš.
- Ar seniai taip: tarp dangaus ir žemės?
- Jau 24 metai. Kaip pradėjau aštuoniolikos, taip ir skraidau. Ši profesija - tai liga. Arba skraidai, arba pabandai ir lieki žemėje...
- O šeima?
- Turiu labai puikų vyrą, kuris, kai aš skraidau, prižiūri vaikus. Na, dabar jau šiek tiek lengviau, nes dukra Ežbieta jau studentė, Jokūbui - 14, o Dovydui - 7. Ir apskritai aš dėkinga savo šeimai, kad mane palaiko ir supranta.
- Tačiau dukra mamos pėdomis nepasekė? Gal turėjo įtakos, kad ji matė ne tik romantiškąją profesijos pusę?
- Gal ir taip, nes pasuko visai kitu keliu - studijuoja teisę. O sūnų irgi kol kas aviacija netraukia. Abu, kaip ir visi dabartiniai berniukai, "prilipę" prie kompiuterio...
- Ar per tiek darbo metų niekada sau nepasakėte: "Viskas, daugiau nebeskraidysiu"...?
- Ne. Kaip sakiau, ši profesija - neišgydoma liga...
- Ar dažnai pasitaiko keleivių, kuriuos tenka už rankos palaikyti, nes bijo, ar maldauja nors šlakelio alkoholio, o paskui jo neįmanoma suvaldyti?
- Kiekviename reise būna bijančių skristi. Kartais net nepamanytum, kad toks solidus žmogus, o taip bijo... Su baime kiekvienas kovoja vis kitaip. Tenka raminti visokiausiais būdais. Kai kam brendžio taurelė padeda, kai kas į tualetą lenda parūkyti, nors tai griežtai draudžiama... Per tiek darbo metų ne sykį teko berūkančius krapštyti... Vieni sutrikę atsiprašinėja, bet retsykiais pasitaiko ir agresyvesnių. Iki šiol visada susitardavau gražiuoju, tik kartą - užtat iki šiol prisimenu - buvau smarkiai iškeikta, kai paprašiau keleivio patraukti savo daiktus nuo avarinio išėjimo. Kad pasipylė necenzūriniai žodžiai!.. O šiaip man iki šiol pasitaikė tik geri keleiviai.
- Neišvengiate ir komplimentų?..
- Būna... Tai telefono prašo, tai savo palieka, bet visa tai tuoj užmirštu, nes savo šeimos nenorėčiau į nieką iškeisti...
Čia Stanyslava atsiprašo, nes pasigirsta signalas - kviečia kažkuris iš įgulos narių. Lėktuvo įgulos vadas - Aleksandras Voistratenka.
Nebedrįstu ilgiau Stanislavos trukdyti - jos dėmesio laukia ne tik įgula, bet ir maždaug 150 keleivių. Per beveik 3 skrydžio valandas stiuardesėms beveik ir neteko atsipūsti: vieniems - vandens, kitiems pavalgyti, tretiems - apklotą atnešk.
Kaip "Akistatą" informavo "Fly LAL" atstovai, Stanyslava Kutyš - tai viena iš 96 pas juos dirbančių orlaivių palydovių. Beje, šį darbą dirba ir 5 vyrukai. Pagrindiniai reikalavimai šios profesijos žmonėms - kad jie sugebėtų bendrauti, turėtų malonią išvaizdą, sugebėtų valdyti kritines situacijas, būtų sąžiningi ir kruopštūs.
O pabaigoje: "Na, ko jūs čia taip nervinatės? Ko isterikuojate? Pamanykite - kelis kartus krestelėjo! Na tai tik paprasčiausia oro duobė! Turbulencinė zona... Na, kam nepasitaiko... Na, nusiraminot? - klausia stiuardesė. - Na, ir puiku. O dabar einu nuraminsiu keleivius..."
Beje, o kelionė iš Londono jau nebuvo tokia maloni... Ekipažas ne tas...
